Algirdas Butkevičius. Po susisiekimo ministro atsakymų – klausimų dar lieka

Trečiadienį Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija buvo pasikvietusi susisiekimo ministrą Roką Masiulį, prašydama atsakyti į eilę ministro kompetencijos srityje kylančių klausimų. Dalies klausimų nespėjome užduoti dėl laiko stokos, į dalį nebuvo atsakyta, dalis atsakymų sukėlė tik dar daugiau klausimų. Taigi, norėčiau pasidalinti, kurios susisiekimo srities problemos mums šiandien kelia didžiausią rūpestį.

1) Seimo nariai ir savivaldybės piktinasi dėl prasto žvyrkelių asfaltavimo programos įgyvendinimo. Tuo tarpu Lietuvos automobilių kelių direkcija džiūgauja, kad įgyvendino beveik 100 proc. 2017–2018 metais numatyto žvyrkelių asfaltavimo plano, vėliau patikslina, kad įvykdyta 91 proc. numatyto plano. Kodėl toks skirtingas situacijos vertinimas? Pabandžiau pats suskaičiuoti, koks yra programos įgyvendinimo procentas. Kaip beskaičiuosi, tačiau 2017–2018 metais programos įvykdymas siekia tik 76 procentus (1 lentelė).

2) Ypatingą nerimą mums kelia itin prasta viešosios geležinkelių infrastruktūros būklė. Naujoji „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė savo valdymo laikotarpiu pasiekė rekordą blogąja prasme – dar niekada infrastruktūra nebuvo tokia nustekenta, nebuvo susikaupę tiek uždelstų kapitalinio remonto darbų, o mažiau į ją investuojama nei dabar buvo tik ekonominės krizės laikotarpiu (2 lentelė).

Frakcijos posėdyje „Lietuvos geležinkelių“ vadovas tikino, kad įmonė planuoja kasmet infrastruktūros palaikymui skirti apie 40 mln. eurų. Bet kodėl tuomet skiria kone perpus mažiau? Tiek 2017, tiek 2018 metais buvo investuota vos po 24 mln. eurų (2 lentelė). Peršasi išvada – jei investuosi, negalėsi viešai pasigirti gražiais pelno ar dividendų skaičiais. Tik gaila, kad tai daroma visuomenės saugumo sąskaita.

Valstybės kontrolė konstatavo, kad infrastruktūros būklės blogėjimas kelia ne tik tokias neigiamas pasekmes kaip blogesnę vežimo paslaugų kokybę, brangesnę priežiūrą, bet ir didesnę traukinių avarijų riziką. Pirma „kregždė“ jau yra – 2018 m. lapkričio mėnesį buvo sutrikusi Eismo valdymo centro veikla, nuo kurios priklauso visos šalies traukinių eismo saugumas. Tokio masto incidento čia nėra buvę.

Deja, bet panašu, kad situacija neturi perspektyvų gerėti, nes sektoriaus įmonėms šiais metais nustatytos dar didesnės dividendų mokėjimo užduotys. Taigi, ir toliau pelno rekordai bus mušami visuomenės sąskaita.

3) Prieš metus „Lietuvos geležinkeliai“ paskelbė apie planuojamas 7 mlrd. eurų vertės investicijas. Prašėme, kad mums pateiktų konkretų investicinės programos projektų įgyvendinimo grafiką su lėšų šaltiniais. Deja, negavome. Frakcijos nariai prašė įvardinti bent vieną stambų naujos vadovybės pradėtą investicinį projektą. Atsakymo negavome. Gavome tik patikinimą, kad dabar viskas įgyvendinama labai skaidriai. Galiu tik sutikti – lengviausia šimtaprocentinį skaidrumą užtikrinti, kai nieko nedarai.

4) Mus domina ministro, kaip auditoriaus, nuomonė dėl fakto, kad „Lietuvos geležinkelius“, „Lietuvos paštą“, „Registrų centrą“ daug metų auditavo solidžios užsienio ir Lietuvos audito kompanijos. Tai kokia to išorės audito prasmė, jei štai ministras atėjęs pats turi rengti auditus ir jų metu nustatė šitiek blogybių? Gal reiktų pareikalauti auditorių atsakomybės už netinkamai atliktą darbą? Priminsiu, kad dvi audito kompanijos jau sumokėjo milijonines kompensacijas bankrutuojantiems „Snoro“ ir Ūkio bankams dėl galimai netinkamai vykdyto jų audito.

5) Prašėme pristatyti „Registrų centro“ audito rezultatus dėl elektroninio parašo paslaugos padovanojimo estų bendrovei. Iš atsakymo supratome tik tiek, kad klausimas labai sudėtingas ir kad didžiulę žalą „Registrų centrui“ padariusių sprendimų gijos veda į 2010 metus. Tiesa, šią istoriją į viešumą iškėlę žurnalistai tikino kiek kitaip, kad gijos veda į 2017 metus. Bala nematė. Aišku tik tiek, kad įprastai viešai demonstruojamo principingumo šiuo atveju nebus, kaltieji teisėsaugai nebus atiduoti, civiliniai ieškiniai dėl žalos atlyginimo niekam reiškiami nebus.

6) Ministras neseniai pristatė valstybiniame susisiekimo sektoriuje įdiegtą korupcijos prevencijos sistemą. Buvo žadama, kad nepriklausomai nuo to, kokia bus politinė valdžia, ši sistema bus garantas ateičiai, kad tai, kas esą neskaidraus susisiekimo sektoriuje vyko anksčiau, jau būtų nebeįmanoma. Bet kas ten Lietuvos automobilių kelių direkcijoje vis vyksta? Sausio mėnesį teismas Kelių direkcijai skyrė 30 tūkst. eurų baudą už neskaidrias dviejų žvyrkelių remonto darbų konkursų sąlygas. Kitas skandalas kilo dėl žvyrkelių atrankos Jurbarko rajone, o Kelių direkcija net nesugebėjo paaiškinti, kaip buvo pakeista asfaltuotinų žvyrkelių prioritetinė tvarka. Net premjerui taip svarbus Rusnės estakados projektas, ir tas apaugo įtarimų šleifais, kad konkurso laimėtojai turėjo daugiau informacijos nei kiti. Tai ar čia direkcijos darbuotojų kompetencijos stoka, ar ta nauja antikorupcinė sistema neveikia, ar kas čia kaltas?

7) Kelių direkcija pasigyrė, kad pernai sutaupė net 78 mln. eurų. Seimo Ekonomikos komitete direkcijos atstovai paaiškino, kaip skaičiuojami tie sutaupymai – ogi tai skirtumas tarp planuotų ir faktinių išlaidų – planavo pirkti už x, nupirko už y, o skirtumas tai jau esą ir yra sutaupymas. Tai ar čia realus sutaupymas, ar aplaidus planavimas ir rinkos kainų neišmanymas, spręskite patys.

Probleminių klausimų, kurie lieka neišspręsti, mes matome ir daugiau. Pavyzdžiui, „Lietuvos pašto“ tinklo mažinimas, bendradarbiavimo su regioninės žiniasklaidos leidėjais stoka ir kt. Visų neišvardinsim. Ministras ir jo komanda juos žino. Belieka jiems tik palinkėti, kad gražius planus dažniau lydėtų realūs darbai. Tada bus ir geresnis susikalbėjimas su Seimu, ir išloš visuomenė.