Suomijos santykiai su savo daug didesne kaimyne visada buvo nevienareikšmiai. Įtampos ir kruvinų konfrontacijų istoriją pakeitė stipri prekybos partnerystė; šalies, kaip tilto tarp Rusijos ir Vakarų, diplomatinis vaidmuo yra viena iš priežasčių, kodėl pernai jos sostinė buvo pasirinkta Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimo vieta.
Tačiau atsižvelgdama į vis didėjantį Rusijos kišimąsi į Vakarų politiką, toliausiai į šiaurę nutolusi euro zonos šalis išlieka ties aukščiausios parengties slenksčiu. Socialinės žiniasklaidos kampanijos ar tiesioginės kibernetinės atakos, manoma, jau turėjo poveikį tokiems svarbiems balsavimas kaip JAV rinkimai 2016 metais ir Jungtinės Karalystės (JK) „Brexit“ referendumas.
„Nereiktų būti patikliems, – interviu Helsinkyje sakė Antiis Hakkanenas Suomijos laikinosios vyriausybės teisingumo ministras. – Turime būti pasirengę atremti kišimąsi, jei kiltų būtinybė. Rizika reali“.
Pasak A. Hakkaneno, Rusija siekia „pakurstyti nepasitikėjimą valdžia“, palaikyti „prieš ES nukreiptas vietos jėgas“ ir „ įkalti pleištą į Europos vienybę visais įmanomais būdais“.
Kaip įtaria kibernetinio saugumo ekspertai, Suomijoje vadinamieji Rusijos troliai palankiai vertina populistinę Suomių partiją, prieš imigraciją nukreiptą politiką, euroskeptikų judėjimą, susiskaldžiusį po to, kai lyderiu buvo paskirtas kietosios linijos šalininkas. Interviu telefonu partijos sekretorė Riikka Slunga-Poutsalo paneigė tokius įtarimus, sakydama, kad judėjimas nebuvo remiamas Rusijos.
Naujausių kišimosi į rinkimus atvejų pagrindinė pamoka yra ta, kad „mums reikia priemonių, kurios galėtų būti panaudotos skubiai“, sakė A. Hakkanenas. Tai reiškia sustabdyti augančius programų-botų srautus socialinėje žiniasklaidoje, kol nespėta panaudoti paskyras dezinformacijai skleisti.
Vyriausybė pasiūlė apmokyti, kaip susekti ir pasipriešinti dezinformacijos skleidimui ir kibernetinėms atakoms. Tokios socialinės žiniasklaidos bendrovės kaip „Facebook INc.“ taip pat apmoko žurnalistus, kaip apsaugoti savo profilius ir reaguoti į internetinį persekiojimą. Per neseniai vykusį seminarą politikams buvo priminta, kokios svarbios yra svarbiausios saugumo priemonės, tokios kaip dviejų veiksnių autentifikacija, stiprūs slaptažodžiai ir kompiuterinės programinės įrangos atnaujinimai.
Melagingos naujienos ir netikros paskyros
Suomija stengiasi pasimokyti iš pernai kaimyninėje Švedijoje vykusių rinkimų, kai plačiai išplito sufabrikuoti vaizdai, kuriuose socialdemokratų kampanijos sunkvežimis propagavo islamą, arba pranešimai apie įtarimus balsų klastojimu, atidėjus balsų skaičiavimą.
Suomija kol kas nenustatė jokios stambaus masto įtartinos veiklos, kuria būtų siekiama paveikti balsavimą, o šalies paskutinis nacionalinis balsavimas, 2018 metais vykę prezidento rinkimai, vyko be jokių trūkumų ar kliūčių, teigė teisingumo ministras.
Yra keletas veiksnių, veikiančių Suomijos labui. Pasaulinio lygio švietimo sistema išugdė skaitmeninį išprusimą ir suformavo nepaprastai išsilavinusią gyventojų kartą, kuri itin kritiškai vertina tai, ką skaito. Tas faktas, jog mažai žmonių, gyvenančių už šalies ribų, kalba jų kalba, taip pat padeda.
Trolių auka
Jesikka Aro, valstybinio transliuotojo YLE žurnalistė, jau nuo 2014 metų publikuoja reportažus apie vadinamuosius Rusijos internato „trolius“. Dėl to ji tapo auka nešvarios kampanijos, pasiekusios apogėjų, kai imta grasinti mirtimi kai kuriems pažeidėjams (be to, pranešama, kad buvo atsakyta skirti jai JAV premiją dėl jos kritikos Donaldui Trumpui).
J. Aro teigimu, informacijos karas vyksta daug subtiliau nei paprasta rinkimų kampanija, kibernetinėms operacijoms tęsiantis ilgą laikotarpį. Suomijoje dešimtmečius vykdytos Rusijos manipuliacijos prislopino debatus saugumo politikos tema, sako žurnalistė, remdamasi karo klausimų ekspertės Saaros Jantune išvadomis. Daugelis vietos ekspertų dabar atsisako viešai kalbėti temomis, tokiomis kaip šalies galima NATO narystė, sakė ji.
Suomijos vyriausybė žino apie galimas grėsmes.
2017 metais ji sukūrė Europos kovos su hibridinėmis grėsmėmis kompetencijų centrą (European Centre of Excellence for Countering Hybrid Threats), kurį šiuo metu sudaro 20 narių valstybių. Ji taip pat atidėjo planus įvesti elektroninį balsavimą, nusprendusi, kad tokia sistema nėra pakankami saugi.
„Ši grėsmė yra žinoma ir svarstoma, – sakė Alto universiteto kibernetinio saugumo profesorius Jarno‘as Lim,nellas, ir „šis suvokimas daro galimą kišimąsi mažiau veiksmingu“.
