Ištrauka iš laidos:
O dabar pagrindinė tema – Latvija. Arba latviškai – Latvija. Vėl atsiradusi pirmuosiuose puslapiuose, kai nusėdus nepakilusio „Spartano“ dulkėms, išstojo mūsų premjeras, kuriam neduok pavalgyt, bet duok pakalbėt ir pavadino latvius ne broliais mums, o konkurentais.
Tai ir pakalbėkim, kokie mūsų santykiai ir vis dėlto „braliukai“ mes ar „kankurentukai“.
Ar tikrai mes su latviais konkuruojame, kaip sako Skvernelis? Atsakymas yra – aišku, konkuruojam. Visi visur visada vienaip ar kitaip konkuruoja. Bet ne visada taip stipriai, kad kuri nors pusė nukraujuotų.
Taip, mes konkuruojame dėl užsienio investicijų. Bet kitoms šalims ir stambioms įmonėms mes esame tokie mažiukai, kad tik kai pradedama kalbėti apie visą Baltijos regioną, pasidarome kam nors įdomūs.
Per abi šalis tik nepilni 5 milijonai gyventojų. Kinai mandagiai linksi, kai mes pasakojam apie regiono didybę, nes pas juos mikrorajonų didesnių yra. O mes čia kažką bandome vaizduoti.
Ir pasidairius po skaičius, vis tiek susiveda, kad investuoja ir pas mus, ir pas latvius panašiai.
Bet yra ir realios konkurencijos. Tiek Latvija, tiek Lietuva norėjo į save tempti antklodę, kai vyko diskusijos, kur turėtų prisišvartuoti suskystintų dujų terminalas. Mums pavyko labiau. Įtampa tarp uostamiesčių nėra nauja. Klaipėda stipriai konkuruoja su Ryga, kas pritrauks daugiau laivų. Visokių ginčų yra ir su energetika.
Visos Baltijos šalys ruošiasi neprisiruošia atsijungti nuo Rusiškos energijos jungties. Bet lietuviams pritrūksta kantrybės viską derinti ir vis kyla kalbų, gal čia spjauti į viską ir atsijungti vieniems patiems, be latvių ir estų.
„Astravizijoje“ latviai mūsų pasiryžimui nepirkti elektros iš Baltarusijos nelabai pritaria. Naujasis premjeras irgi sako – na, žiūrėsim, matysim, kalbėsim. Primena pardavėją, iš Kauno automobilių turgaus.
Bekonkuruodami mes vis tiek esame svarbūs prekybos partneriai. Latvija mums ketvirta pagal dydį prekybos partnerė, o Lietuva Latvijai – pagrindinė partnerė. Ir viena svarbiausių investuotojų. Čia kaip ta vyresnioji sesė, kuri truputį padeda jaunesniajai – darbo susirasti, butą išsinuomoti. Bent jau mes apie save taip galvojame.
Verslai aktyviai ieško vietos šalyse – turim maždaug po pustrečių šimto latviškų įmonių čia ir lietuviškų ten. Nors nelabai kas žino latviškas įmones Lietuvoje, bet užtat mes ten turim ir „Čili pizza“, „Maxima“, „Sanitex“, „Baltic Mill“, „Būsto valda“.
„Maxima“ šiaip šaunuoliai yra – jie verslą pradėjo nuo nuostabaus „užlėkimo“, 2001 metais pirmą „Hyper Maximą“ su didžiule švente ir balionais pataikė atidaryti per Latvijos gedulo dieną. Kad paguostų latvius, tikriausiai, dainavo – viskas yra ir bus gerai.
„Bepartneriaudami“ mes dar ir kariaujam. Taip, su latviais yra buvę begalė karų. Bet visi susiję su maistu. Kiaulių karas, sūrelių karas, muitų karas. Vienu metu iš viso chaosas – pieno karas, aliejaus karas, miltų karas. Galėjo pavadinti pyragų karu ir viskas. Įsivaizduojat: susitinka prie sienos dvi kariuomenės, kiekviena savo grūdėtąją varškę suvalgo, ir grįžta atgal į kareivines. Savage.
Turizmo srityje ir mes, ir latviai esam vienodi liurbiai ir stipriai gaunam nuo beveik visos Europos šalių. Bet tai ko norėti, kai iš visos ES mažiau naktų nei Lietuvoje ar Latvijoje turistai praleidžia tik Liuksemburge. Nes Liukso numeriai žiauriai brangūs.
Aišku, turizmas abiejose šalyse atsigauna. Nes koks gi užsienietis nenorėtų pamatyti Dionizo Poškos „Baublio“ ar namo, kur gimė Kaspars Kambala.
Dabar smagus faktas: 2010 metais agentūra „Bloomberg“ paskelbė straipsnį, kad šalies ekonomikos būklę tiksliausiai nustato Latvijos sekso industrija. Esą Rygos prostitutės greičiau už kitus sektorius reaguoja į ekonomikos pokyčius. Ir būtent viešnamyje buvo nustatyta, kada krizė Latvijoje baigėsi. True story.
Bet kad prakalbom apie sostines, tai žinokit, vis tiek Vilniuje gyvent geriau. Žmonių mažiau, miškingų vietų daugiau, parkavimas centre pem centų pigesnis... O jei rimtai, tai Vilniuje vidutinė alga 56 doleriais didesnė nei Rygoje. O bigmakas kainuoja 13 centų pigiau. Tai kaip ir viskas aišku.
Tad tokie tie mūsų santykiai su latviais. Kartais pasibaram. Kartais pakonkuruojam, bet visgi esam broliai. Dėkojam Andžiui Grivai ir Katrinai Vymerei. „Braliukams“, kurie mums padėjo išsiversti viską į latvių kalbą ir net įdainavo, ką reikėjo.