Išgirdusi, kad bendrovės „Niklita“ jai mestas ieškinys atmetamas R. Kazėnienė neslėpė emocijų.

„Tai yra džiaugsmo ašaros. Tai yra atvejis, kuris žmonėms suteiks dar daugiau pasitikėjimo, dar daugiau noro keisti negeroves. Tai yra neapsakomas jausmas. Aš tikėjausi tokio sprendimo, visada tuo tikėjau. Bet kokiu atveju buvo be galo sunku klausytis, nes niekada nežinai, kokių akibrokštų gali sulaukti. Tikėjau visa širdimi ir niekada neabejojau, kad pasielgiau teisingai“, - išgirdusi verdiktą kalbėjo R. Kazėnienė.

Kauno tardymo izoliatoriaus darbuotoja tikino, kad nori tapti pavyzdžiu kitiems, norintiems užkirsti kelią neteisybei.

„Tai yra ne finansinis nuostolis. Tai kova už kitus piliečius, kuriems aš galbūt esu pavyzdys. Gal jie nori pasekti mano pavyzdžiu. Aš patarčiau nebijoti – teisingumas egzistuoja, Lietuva keičiasi. Mes visi galime įrodyti tiesą ir teisybė triumfuoja“, - sako R. Kazėnienė.

Verslininkai iš viso bandė prisiteisti 6 tūkst. eurų. R. Kazėnienė teigė, kad neketina vėl veltis į teisinius ginčus.

„Man nieko nereikia. Aš tik noriu gyventi ramiai ir pilietiškai. Noriu saugiai jaustis savo šalyje, nebenoriu būti persekiojama už tai, kas yra neginčijama“, - teigė R. Kazėnienė.

Įdomu, kad UAB „Niklita“, R. Kazėnienės žiniomis, ir toliau dalyvauja viešuosiuose konkursuose ir juos laimi.

„Kiek žinau, kiek buvo paskelbta, tai dalyvavo ir šimtu procentų laimėjo. Mūsų įstaigoje taip pat maitina UAB „Niklita“ (…). Šiame teisme taip pat buvo motyvuota, kad jie niekaip neįrodė savo prašomos žalos, nes visi duomenys rodo, kad jokios materialinės žalos nepatyrė.

DELFI primena, kad dėl neva pažeistos dalykinės reputacijos, garbės ir orumo įžeidimo kaltimus R. Kazėnienei metė bendrovės „Niklita“ direktorius ir savininkas Valdas Kukta. Neva patirtą žalą verslininkas įvertino 6 tūkst. eurų.

Tačiau Kauno apylinkės teismas šį ieškinį atmetė.

Pirmoji Lietuvoje

Šių metų pradžioje R. Kazėnienei suteiktas pranešėjo statusas.

Apie negeroves kalėjimų sistemoje prieš dvejus metus paskelbusiai R. Kazėnienė – pirmoji, kuriai suteikta pranešėjo apsauga pagal šiemet įsigaliojusią tvarką. Ji pranešėjos statuso siekė, nes teigė norinti nutraukti bylinėjimąsi su įmone „Niklita“, pernai padavusia pareigūnę į teismą dėl pažeistos dalykinės reputacijos.

Ji kreipėsi į prokuratūrą dėl šios įmonės veiklos Kauno tardymo izoliatoriuje. Pranešime teigiama, kad bendrovė „Niklita“ komercinę veiklą izoliatoriuje vykdė išskirtinėmis sąlygomis, o naudodamasi izoliatoriaus „žmogiškaisiais resursais“ sumažindavo savo išlaidas.

Prokuratūra nustatė, kad R. Kazėnienės pranešimai apie galimą piktnaudžiavimą, lėšų grobstymą kitus pažeidimus Kauno tardymo izoliatoriuje pasitvirtino. Nustatyta, kad izoliatoriaus darbuotojai padėdavo bendrovės „Niklita“ parduotuvės vedėjai surinkti prekes į maišelius, apie tai žinojo ir izoliatoriaus administracija. Be to, įmonės parduotuvėje buvo įdarbintas nuteistasis.

Seimas 2017 metais priėmė Pranešėjų apsaugos įstatymą, skirtą apsaugoti asmenis, pranešusius apie korupciją ar kitokius pažeidimus valstybės įstaigose. Šių metų sausį įstatymas pradėjo galioti. Pranešėjos statusą turinčią R. Kazėnienę draudžiama atleisti iš darbo, pažeminti pareigose, sumažinti atlyginimą, taip pat bauginti, priekabiauti ar grasinti susidoroti. Be to, ji gali gauti kompensaciją už patirtą žalą, išmoką už pranešimą apie nusikalstamą veiką.

Šis Kauno apylinkės sprendimas dar gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui.