Jos teigimu, kaltinimai Prezidentei, esą ji visuomet buvo nusiteikusi priešiškai Vyriausybės sprendimams ir veiksmams, yra nepagrįsti.
„Labai keisti šiandieniniai Premjero užvažiavimai dėl Prezidentės pasisakymų. Rodo ne tik tai, kad sudėtinga suvaldyti asmeninį ego ir spręsti darbinius klausimus atsiribojus nuo asmeniškumų. Todėl labai aišku, kodėl taip siekiama užviršuoti valdžios piramidę – kad nebūtų jokio kritiškesnio požiūrio iš niekur, net tada, kai vykdai personalinę užsienio politiką, kuria kaltini kitus“, – pastarųjų dienų įvykius vertino I. Šimonytė.
„Bet ypač komiškai atrodo kaltinimai apie dvejus metus neva besitęsiantį trukdymą Vyriausybei dirbti darbus. Žiūrėkim tiesai į akis: paskyrus šią Vyriausybę Prezidentė itin ilgai jos atžvilgiu buvo ir taiki, ir nekritiška, – vertino kandidatė į Prezidento postą. – Kai bandau sugalvoti, kiek būta Vyriausybės inicijuotų sprendimų, kuriuos Prezidentė vetavo, sugalvoju tik vos kelis. Rimtesnį realiai gal net tik vieną – sveikatos įstaigų reformą, kuri buvo tiek skubi valdžiai per nevalią grūsti pro Seimą, kad iki šiol patikslintas variantas nė nesvarstomas.“
I. Šimonytė vardijo, kad Vyriausybė nesulaukė kritikos ir dėl dar kelių reformų: „Prezidentė praktiškai be jokio kritiškesnio komentaro pasirašė ir mokesčių, ir pensijų, ir net etatinio apmokėjimo pseudoreformas, kurias Seimas „apsvarstė“ negrįždamas į sąmonę per tris savaites ir kurias būtent ta opozicija, su kuria Prezidentė neva bendradarbiauja ir kurią neva palaiko, Prezidentės, prašė vetuoti“.
I. Šimonytė taip pat įvardijo ir skandalą, kilusį po to, kai Prezidentė atmetė Irmos Gudžiūnaitės kandidatūrą į aplinkos ministres. „Kas dar čia tokio buvo? Žmogaus be reikiamos kompetencijos nepaskyrimas ministre?“ – svarstė I. Šimonytė.
„Ne retorikos lygmeniu, kuri būna nemažiau įspūdinga ir paties Premjero pusėje, niekaip neatrandu, kokią realią kliūtį Vyriausybė pastaruoju metu patyrė daryti savo darbus. Drįsčiau teigti, kad gerokai daugiau rezistencijos jos užmanymams būta Seime. Štai ir šiandien dauguma prametė savo švietimo ir mokslo ministrą su siūlymu dėl intensyvesnio lietuvių kalbos mokymo tautinių mažumų mokyklose. Ir tai tik menka detalė“, – dėstė I. Šimonytė.
DELFI primena, kad sekmadienį, antrojo metų rinkimų turo dieną, D. Grybauskaitė išsakė kritiką S. Skverneliui. „Konstitucija numato, kad sprendimus priima tik prezidentas. Užsienio politika vykdoma kartu su vyriausybe. Kadangi nebuvo derinta ši tema, o tai yra strateginis užsienio politikos tikslas, manau, kad tai antikonstitucinis veiksmas“, – apie S. Skvernelio siūlymą vietoj atominės Astravo elektrinė statyti dujų jėgainę, kalbėjo D. Grybauskaitė.
Ji taip pat įvertino ir skandalą sukėlusius S. Skvernelio žodžius apie latvius. „Reikia didelių gebėjimų tokią didelę gėdą tarptautinę daryti iš premjero pusės“, – teigė prezidentė.
S. Skvernelio citata apie latvius, kad jie yra „ne broliai, o konkurentai“ buvo paviešinta LRT.lt portale, po jo susitikimo su rinkėjais Lazdijuose. Pats S. Skvernelis kiek vėliau savo „Facebook“ paskyroje teigė, kad ši citata esą yra netiksli.
Į šią kritiką aršiai sureagavo „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. Pasak jo, prezidentės išsakyta kritika premjerui S. Skverneliui yra bandymas paveikti politinį procesą. R. Karbauskis pabrėžė, kad dėl prezidentės sekmadienį išsakytų teiginių net svarstė kreiptis ir į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK).
Antradienį, diskusijoje apie programines gaires dalyvavęs S. Skvernelis teigė, kad „užsienio politikos širdis turėtų būti nacionalinis interesas“ ir pabrėžė, kad turėtų būti „ne personalinė, o nacionalinio konsensuso politika“. „Tą galima padaryti tik kalbantis įvairioms valdžios šakoms“, – sakė S. Skvernelis.