„Situacija blogėja ne dienomis, o valandomis“, – neslepia įmonės „Mūsų amatai“, kurios steigėjas – Kalėjimų departamentas, darbuotojai. Jie įsitikinę, kad įmonę, kurios pagrindinis tikslas – vykdyti nuteistųjų darbinį užimtumą, ugdyti jų darbinius įgūdžius ir taip juos resocializuojant parengti integracijai į visuomenę, esą gali būti norima privesti iki visiško nemokumo ar – net bankroto.
Tuo metu Teisingumo ministerija antradienį pranešė, kad Korupcijos prevencijos skyriaus specialistai atlieka tyrimą „Mūsų amatuose“, šio tyrimo metu esą yra „atskleista daug aplaidumo, nekompetentingos veiklos atvejų, galimų korupcijos požymių“, nes įmonė atliko daugiau kaip pusantro tūkstančio mažos vertės pirkimų. Ateityje, anot ministerijos, valstybės valdoma įmonė turėtų tapti „gerųjų pokyčių pavyzdžiu“.
Manė, kad pagaliau sumažės prekių kainos
Pravieniškių filialui vadovaujantis Tomas Bliujus neslepia, kad nežino, koks laukia „Mūsų amatų“ likimas – jau kurį laiką dalis nuteistųjų net nevedami į darbą, nutraukiamos sutartys su užsakovais. O triukšmingai išreklamuotų permainų, kai įkalinimo įstaigose esančių parduotuvių verslą nutarta perimti iš privačių bendrovių, išvis nutarta atsisakyti, nors Pravieniškėse jau buvo pastatytas naujas pastatas, taip pat investuoti tūkstančiai eurų į būsimo verslo pasiruošimą.
Šiuo metu parduotuvės patalpos Pravieniškių pataisos namuose laikinai nuomojamos bendrovei „Pontem“ – 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Bausmių vykdymo kodekso pataisoms, nuteistiesiems buvo pradėta riboti apsipirkimą, todėl konkursą laimėjusi bendrovė nurodė, kad veikla yra nuostolinga ir daugiau ji nebegali teikti paslaugų pagal pasirašytus sutartinius įsipareigojimus. „Pontem“ norėjo, kad būtų sumažinta kaina, tačiau tokios galimybės nenumatė teisinis reguliavimas, todėl buvo nutraukta sutartis abipusiu susitarimu, taip verslininkai išvengė finansinių sankcijų už priešlaikinį sutarties nutraukimą.
Pataisos namų vadovybė tada teisinosi, kad neturėjo kito pasirinkimo – esą dėl parduotuvės uždarymo galėjo kilti neramumai įkalinimo įstaigoje. Po šios sutarties nutraukimo pataisos namai su „Pontem“ sudarė naują, bet jau laikinąją sutartį dėl tų pačių patalpų parduotuvei nuomos „Pontem“.
Buvo planuota, kad sutartis galios maždaug iki 2018 m. rugsėjo, kai Pravieniškių pataisos namuose parduotuvių paslaugas turėjo pradėti teikti Kalėjimų departamento įsteigta valstybės įmonė „Mūsų amatai“. Kalėjimų departamentas skelbė, kad ateityje į valstybės rankas ketinama perimti ir maitinimo paslaugas kalėjimų sistemoje, tačiau ir to jau nebebus – garsiai apie planus keisti sistemą pranešęs departamentas apie jų atsisakymą nutylėjo.
„Mūsų amatų“ Pravieniškių filialui vadovaujantis T. Bliujus neslepia, kad tokios naujienos ne tik jį, bet ir nuteistuosius nemaloniai nustebino, nes kaliniai laukė pasikeitimų, dėl jų net sutiko laukti vėluojančių atlyginimų, kai jiems skirtus pinigus buvo nuspręsta skirti parduotuvės pastato statyboms.
„Visi tikėjo, kad pagaliau kainos parduotuvėse bus mažesnės“, – sakė T. Bliujus.
Prokurorai suteikė pranešėjo statusą
Šioje istorija svarbu pažymėti, kad „Mūsų amatų“ Pravieniškių filialo vadovui, sausio 1 d. įsigaliojus Pranešėjų apsaugos įstatymui, Generalinė prokuratūra suteikė pranešėjo statusą – prokurorai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir didelės vertės turto iššvaistymo, kuriame įtarimai yra pareikšti „Mūsų amatų“ vyriausiajam inžinieriui Virūnui Žalnierukynui. Šias pareigas jis eina iki šiol, o 2018 m. spalio ir lapkričio mėnesiais jam net buvo patikėtas „Mūsų amatų“ valdymas.
Dėl T. Bliujaus buvo pradėti net keturi tarnybinių nusižengimų tyrimai, bet įsikišus Kalėjimų departamento vadovybei jie netrukus nutraukti, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų. T. Bliujus tyrime yra svarbus liudytojas, tačiau iki šiol jaučia grėsmę, todėl jam buvo suteiktas pranešėjo statusas, taip jį apsaugant nuo galimų nemalonumų darbe.
„Mūsų amatų“ Pravieniškių filialo vadovas neslepia, kad į naujos parduotuvės statybas buvo investuota apie 30 tūkst. eurų. „Kadangi veiklą turėjome pradėti praėjusių metų rugsėjį, pataisos namai neskelbė konkurso dėl patalpų parduotuvių veiklai nuomos – turėjome paruošti patalpas, pastatėme naują pastatą, reikėjo gauti licenciją prekybai tabako gaminiais, patalpas priduoti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, – sakė T. Bliujus. – Ir tai buvo padaryta, o dabar aiškėja, kad prekyba vėl atiduodama privačiam verslui.“
Pasak jo, valstybės įmonė nuteistuosius maisto produktais planavo aprūpinti ir kitose šalies įkalinimo įstaigose, buvo laukiama, kol baigsis galioti su privačiais subjektais pasirašytos sutartys.
Kad dėl įkalinimo įstaigose esančių parduotuvių veiklos perdavimo valstybės įmonei naudą būtų pajutusi ne tik pati valstybė, bet ir nuteistieji, įsitikinęs ir praėjusių metų liepą iš „Mūsų amatų“ vadovo pareigų pasitraukęs Aleksandras Sajenko – po jo atsistatydinimo viešai Kalėjimų departamentas ir Teisingumo ministerija dėkojo už pastangas įmonę pastatant ant kojų, tačiau vėliau paaiškėjo, jog direktorius buvo net priverstas kreiptis į teismą, kad atgautų savo atlyginimą.
„Su parduotuvių projektu „Mūsų amatai“ galėjo startuoti jau rugpjūčio mėnesį“, – buvęs įmonės vadovas įsitikinęs, kad Kalėjimų departamentas negeba spręsti kylančių problemų, o joms atsiradus žengia lengviausiu keliu – paslaugų teikimą perleidžia verslui. Būtent dėl nesutarimų su departamento vadovybe A. Sajenko ir nutarė pasitraukti iš pareigų, nors to iki šiol viešai niekam nesakė.
Bet netrukus gavome smūgį žemiau juosmens – Kalėjimų departamentas nieko nesiruošė daryti su teisine baze. Dar įdomesnis dalykas – Viešųjų pirkimų tarnybos požiūris. Įsivaizduokite, ką pasakė tarnybos vadovai – produktus mes turime pirkti viešuoju pirkimo būdu. Ką tai reiškia? O tai, kad tarnyba bando reguliuoti nuteistųjų ir jų artimųjų pinigus. Tai yra ne valstybės lėšos, tai – nuteistųjų pinigai, koks čia valstybės interesas – padaryti nuteistiesiems, kad jie pirktų brangiau? Tai tegul Kalėjimų departamentas viešai pasako, kad visi nuteistieji privalo mokėti brangiau.“
Įžvelgia verslo interesus
Pasak buvusio „Mūsų amatų“ vadovo, auditą Pravieniškių pataisos namuose atlikę auditoriai savo ataskaitoje nurodė, kad yra negerai, jog įkalinimo įstaigose dirba verslas, o esą būtų tikslingiau, jeigu tai galėtų daryti valstybės įmonė.
„Bet valdžia nieko nedarė – paprastai tariant, nusiplovė ir Kalėjimų departamentas, ir Teisingumo ministerija“, – A. Sajenko teigimu, laisvėje esantys žmonės maisto produktus perka nuo 10 iki 30 proc. žemesnėmis kainomis nei esantys įkalinimo įstaigose.
„Viešųjų pirkimų tarnyba įsikišo į konkursą ir konstatavo, kad paskelbtos sąlygos neatitinka keliamų viešųjų pirkimų reikalavimų, mes privalome peržiūrėti ir pataisyti, o mes tuo metu turėjome tik vieną specialistą, kreipėmės į tarnybą pagalbos, bet buvo pasakyta, kad tai ne mūsų problema, esate Teisingumo ministerijos pavaldume, esate bausmių sistemos dalis, savo viduje ir spręskite problemas, – sakė „Mūsų amatų“ komercijos ir rinkodaros vadovo pavaduotoja Vaida Švėgždienė. – Taip ir užstrigome, o dabar gavome Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymą, kad parduotuvių perdavimas apskritai yra nutraukiamas.“
Tuo metu Kalėjimų departamento atstovė Simona Banėnienė DELFI nurodė, kad planų suteikti valstybės įmonei „Mūsų amatai“ išimtinę teisę vykdyti parduotuvių veiklą laisvės atėmimo vietų įstaigose „buvo atsisakyta po konsultacijų su kompetentingomis valstybės institucijomis“.
„Pavyzdžiui, su Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri tiek raštu, tiek žodinių konsultacijų metu nurodė, kad toks modelis prieštarautų šiuo metu galiojantiems teisės aktams (Viešųjų pirkimų įstatymui), – teigė Kalėjimų departamento atstovė. – Po konsultacijų su Viešųjų pirkimų tarnyba nuspręsta vietoj iki šiol galiojusio parduotuvių veiklos modelio, kai privatiems subjektams konkurso būdu buvo išnuomojamos patalpos parduotuvių veiklai vykdyti, atlikti viešojo pirkimo procedūrą. Privatūs subjektai viešojo pirkimo procedūros metu varžysis ne tik dėl patalpų nuomos kainos, bet ir dėl ketinamų teikti paslaugų/prekių kainų.“
Pasak jos, šiuo metu departamente sudaryta darbo grupė, kuriai suformuota užduotis parengti naujo modelio parduotuvių veiklos viešojo pirkimo dokumentus.
„Parengus pirkimo dokumentų projektus, siekiant sudaryti galimybes viešojo pirkimo procedūroje dalyvauti kuo platesniam ratui verslo subjektų, planuojama atlikti rinkos konsultacijas, suteikiant galimybę pateikti pasiūlymus pirkimo sąlygoms bei kuo plačiau informuojant apie numatomą vykdyti pirkimą verslo asocijuotas struktūras, – pažymėjo S. Banėnienė. – Parduotuvių veiklos pirkimas pagal naująjį modelį užtikrins atvirą, skaidrią verslo subjektų atrankos procedūrą bei šių subjektų varžymąsi dėl geriausių, valstybės interesus atitinkančių, sąlygų bei leis užtikrinti suimtųjų ir nuteistųjų teisę optimaliausiomis rinkos kainomis įsigyti leidžiamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų.“
Nutraukia nepelningas sutartis
Nors Kalėjimų departamentas ramina, kad nuteistiesiems bus sudaromos sąlygos kuo mažesnėmis kainomis nusipirkti maisto produktų, tačiau „Mūsų amatuose“ dirbantys darbuotojai nutarė nebetylėti ir prabilo apie esą itin sudėtingoje situacijoje atsidūrusią valstybės įmonę. Nesulaukę reakcijos iš įmonės vadovybės jie kreipėsi ne tik į šios steigėją Kalėjimų departamentą, bet ir šio veiklą prižiūrinčią Teisingumo ministeriją.
Pasak įmonės darbuotojų, „Mūsų amatai“ negauna finansavimo iš valstybės, o savo veiklos sąnaudas dengia iš generuojamų pajamų, todėl „užsakymų praradimas ar sutarčių nevykdymas lemia apyvartinių lėšų trūkumą“.
„Įmonė nuo pat įkūrimo pradžios susidurdavo su apyvartinių lėšų stoka, vėluodavo dengti įsiskolinimus tiekėjams, tačiau akivaizdu, kad šiuo metu susiklosčiusi situacija veda link visiško įmonės nemokumo ar bankroto“, – pažymėjo „Mūsų amatų“ darbuotojai.
Jie neslepia, kad „gyvena pertvarkos ar bankroto nuotaikomis ir nemato aiškios įmonės veiklos krypties, strategijos“, o per visą įmonės egzistavimo laikotarpį nuo 2014 m. jau pasikeitė septyni vadovai. Anot bendrovės darbuotojų, iki šiol nepelninga bendrovės veikla buvo dengiama pelningais užsakymais, nes buvo svarbiausia, kad nuteistiesiems būtų užtikrinamos darbo vietos.
Pravieniškių filialo vadovas T. Bliujus sako, kad įmonė ne kartą pademonstravo, jog gali dirbti pelningai – buvo laimėjusi Lietuvos kariuomenės konkursą ir kariams pagamino lovų, spintelių ir kitų reikalingų daiktų. „Tada gavome beveik milijono eurų užsakymą, kurio užteko ir Pravieniškių, ir Alytaus ir Marijampolės pataisos namams, tada turėjome daug apyvartinių lėšų, galėjome galvoti apie perspektyvas, o nuteistieji, kurie dirbo metalo sektoriuje, savo atlyginimus lygindavosi su meistrais – per mėnesį gaudavo ir po 500, ir po 600 eurų“, – sakė jis.
„Mes gyvendavome iš viešųjų pirkimų konkursų, bet 2018 m. prasidėjo kova su Kalėjimų departamentu, mes bandėme įrodyti, kad departamentas ir jam pavaldūs pataisos namai visas paslaugas ir prekes turėtų pirkti iš savo įmonės – tiek skalbimo paslaugas, tiek grotas, vielas, duris, nuteistųjų patalynę, bet viskas buvo daroma kitaip – konkursus laimėdavo socialinė įmonė, kuri pasirašydavo sutartį su Kalėjimų departamentu arba atvažiuodavo tiesiai pas mus ir prašydavo suteikti paslaugas arba pagaminti tam tikrus gaminius, – sakė T. Bliujus. – Viskas vykdavo per tarpininkus, mes privalėdavome su jais pasirašyti šias sutartis, nes kitaip būtume praradę ir pajamas, be to, nuteistieji neturėtų darbo. O juk visi tie užsakymai būdavo tų pačių pataisos namų.“
Anot A. Sajenko, „Mūsų amatai“ neturi socialinės įmonės statuso, todėl negali dalyvauti pirkimų konkursuose. „Kurioziška, bet konkursą laimi kuri nors socialinė įmonė, o faktiškai visus darbus atlieka „Mūsų amatai“ ir nuteistieji“, – pažymėjo jis.
Buvęs vadovas neslepia, kad jam iki šiol rūpi įmonės likimas, nes čia paliko daugybę savo darbui atsidavusių žmonių, kuriems rūpi, kaip gyvens į laisvę išeisiantys nuteistieji. „Manau, kad dabartinė vadovybė eina ne tuo keliu – nenoriu dirbti, todėl viską atiduodu verslui, juk jiems nerūpi, jeigu kas ir nepasiseks, sumokės mokesčių mokėtojai, – kalbėjo A. Sajenko. – Kaip sakoma, skęstančiųjų gelbėjimas – jų pačių reikalas, o Kalėjimų departamentas dar ir iš šių skęstančiųjų atima gelbėjimosi ratą, dabar šioje įmonėje neliko jokio resurso – tik darbuotojai.“
Pravieniškių pataisos namuose dirbantys nuteistieji praėjusią savaitę sužinojo, kad netenka darbo ir kepykloje – joje kepama duona buvo aprūpinamos visos įkalinimo įstaigos. „Taip panaikinama konkurencija nuteistųjų maitinimo paslaugas teikiančioms verslo bendrovėms – „Mūsų amatai“ kilogramą duonos parduodavo už 40 centų, įmonė turėjo galimybių didinti gamybą ir turėti minimalų pelną – juk jai buvo svarbiausia, kad nuteistieji turėtų darbo, galėtų resocializuotis ir ruoštis integracijai į visuomenę“, – pažymėjo buvęs vadovas.
„Planas yra 2019-aisiais pereiti prie sistemos, kai nuteistieji patys gamintų maistą, – prieš metus kalbėjo R. Krikštaponis. – Tai būtų įmonė, kuri aprūpintų vidinius poreikius, tvarkytų visą ūkį, nuo maisto gaminimo iki lempučių pakeitimo, aprūpinimą turėtų vykdyti valstybinė įmonė. Bausmių vykdymo kodekse parašyta, kad nuteistieji turi būti įdarbinti pagal tai, kiek yra tų darbo vietų. Stengiamės, kad nuteistųjų būtų įdarbinta kuo daugiau, į tą veiklą įdarbinsime ir valstybinę įmonę „Mūsų amatai“. Valstybinė įmonė teiks paslaugas daugiau „į vidų“, nei į išorę. Tai yra ir aplinkos tvarkymas, ir buitis – kėdės, lovos, stalai, praktiškai nuteistieji turėtų gaminti viską savo buičiai, save išsilaikyti.“
Tuo metu Kalėjimų departamento atstovė S. Banėnienė teigė, kad naujasis „Mūsų amatų“ vadovas inicijavo sudarytų sutarčių peržiūrą.
„Tai yra daroma siekiant įvertinti kiekvienos sutarties naudą įmonei bei jų atitikimą įmonės veiklos tikslams, – pabrėžė departamento atstovė. – Identifikavus nuostolingas sutartis, ieškoma galimybių keisti šių sutarčių sąlygas palankesnėmis įmonei, deramasi su kitomis sutarčių šalimis. Nesant galimybių keisti sutarčių sąlygų, atsižvelgiant į tai, kad „Mūsų amatų“ veikla yra finansuojama iš įmonės pelno, nuostolingos sutartys yra nutraukiamos. Kartu, siekiant užtikrinti įmonės tikslų, tokių kaip nuteistųjų įdarbinimas, pasiekimą, nuolat ieškoma naujų kontaktų su verslo subjektais.“
Paklausta, kaip įkalinimo įstaigos užtikrins nuteistųjų resocializaciją, kai šie netenka darbo, S. Banėnienė sakė: „Atkreipiame dėmesį, kad resocializacija apima platesnę sąvoką nei nuteistųjų įtraukimas į darbinę veiklą, įdarbinimas yra dalis taikomų resocializacijos priemonių visumos.“
Teisingumo ministerija: dirbo ir be sutarčių
Teisingumo ministerija antradienį pranešė apie Korupcijos prevencijos skyriuje atliekamą tyrimą dėl „Mūsų amatų“ veiklos – esą tyrimo metu ministerijos specialistai atskleidė daug aplaidumo, nekompetentingos veiklos atvejų, galimų korupcijos požymių.
„Visose įkalinimo įstaigose filialus turinti įmonė atliko daugiau kaip pusantro tūkstančio mažos vertės pirkimų, kurių bendra suma – per 1,7 mln. eurų, – nurodoma ministerijos pranešime. – Tikrinimo metu nustatyta, kad dauguma įmonės mažos vertės pirkimų buvo atlikta neskelbiamų apklausų būdu, neužtikrinant tiekėjų konkurencijos ir racionalus lėšų panaudojimo.
Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius sako, kad ateityje „Mūsų amatai“ turėtų plėsti savo veiklas ir stiprinti ryšius su įmonėmis – socialiniais partneriais.
„Prasta įmonės vadyba, galimai darbuotojų nesąžiningi veiksmai lėmė ne vienerius metus susikaupiančias skolas, kurios stabdo investicijas, naujų programų įgyvendinimą, – teigė už kalėjimų sistemą atsakingas E. Jankevičius. – Kartu su naujais įmonės vadovais taikydami griežtą ūkinę, finansinę kontrolę bei pažangią patirtį, sieksime, kad „Mūsų amatai“ taptų gerųjų pokyčių pavyzdžiu“.