Kiek druskos saugu suvartoti per dieną
Profesorius M. Miglinas teigia, kad temą apie druskos vartojimą gaubia galybė mitų. „Mums ypač aktualu kalbėti apie tai, kiek Lietuvos gyventojai suvartoja druskos“, – pabrėžia gydytojas.
Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja mažinti druskos kiekį su maistu, nes gausus jos vartojimas sietinas su arterinio kraujospūdžio didėjimu, kitų širdies ir kraujagyslių ligų rizika, trumpesne gyvenimo trukme bei didesniu mirtingumu. PSO tikslas – iki 2025 metų sumažinti druskos suvartojimą 30 proc. PSO ir Pasaulinė hipertenzijos lyga rekomenduoja vartoti mažiau nei 2000 mg natrio (arba mažiau nei 5 g druskos) per dieną, o sergantiems cukriniu diabetu, inkstų ligomis, hipertenzija, vyresniems rekomenduojamas kiekis yra dar mažesnis.
40 proc. pasaulio žmonių varginantis padidėjęs kraujo spaudimas sukelia pusę visų mirčių nuo insulto ir širdies ligų. „Lietuva priklauso didelės rizikos kardiovaskulinių ligų regionui. Lietuvos hipertenzijos draugija, Lietuvos inkstų fondas, kuriam atstovauju, kreipia dėmesį į šią problemą. Mūsų tikslas – ne tik gydyti jau susirgusius pacientus, bet ir plačiau skleisti žinias, raginti žmones matuoti kraujo spaudimą net nejaučiant sveikatos pakitimų“, – teigia M. Miglinas.
Pasak profesoriaus, viena svarbiausių rekomendacijų skundžiantis padidėjusiu kraujo spaudimu – mažinti druskos kiekį. Europos kardiologų, Lietuvos hipertenzijos draugijos taip pat pabrėžia, kad padidėjusį kraujo spaudimą galima sumažinti mažiau vartojant druskos, keičiant gyvenimo būdą, aktyviau judant.
Tiksliausias tyrimas – iš per parą surinkto šlapimo
Pasaulyje veikianti World Action On Salt and Health (WASH) organizacija, kuri kiekvienais metais kovo mėn. skelbia informaciją apie druskos suvartojimo kiekius, taip pat pataria per dieną šio pagardo suvartoti ne daugiau nei 1 arbatinį šaukštelį.
Prof. Marius Miglinas atkreipia dėmesį, kad druska – natrio chloridas: „Natrio per dieną galima suvartoti 2 g. Vienas gramas natrio – 2,5 g druskos.“
Apie druską visais laikais, pasak prof. M. Miglino, kalbama daug: „Buvo laikmetis, kai ji turėjo net valiutos vertę. Slavų tautose žinomas paprotys pasitikti svečius su duona bei druska. Tačiau šiais pertekliaus laikais druskos vartojimą būtina mažinti“, – pataria Santariškių klinikų Nefrologijos centro vedėjas. Jis teigia, kad sumažinę suvartojamos druskos kiekį, sumažinsime ir sergamumą kardiovaskulinėmis ligomis.
Visgi medikas pripažįsta, kad realiai tai nėra lengva padaryti: „Viena iš priežasčių – visuomenės informavimo priemonėse galima aptikti nemažai prieštaringos informacijos, neretai skatinama druskos vartoti daugiau.“
Pasak M. Miglino, viešai skelbti galima tik moksliškai pagrįstas išvadas apie druskos suvartojimą bei poveikį. „Nėra paprasta tiksliai pamatuoti, kiek suvartojame natrio. Aukštos kokybės moksliniai tyrimai nemažai kainuoja. Tiksliausias metodas, padedantis pamatuoti, kiek žmogus suvartoja druskos – atliekant ne vienkartinį šlapimo tyrimą, bet tiksliai surenkant visos paros šlapimą“, – sako medikas.
Olandai tokiu būdu 2006, 2010 ir 2015 metais ištyrė žmonių druskos suvartojimo kiekį. Lietuvoje tokio tyrimo iki šiol nėra atlikta. „Tai mūsų pirmas uždavinys, siekiant mažinti druskos vartojimą“, – pabrėžia prof. Marius Miglinas. Jis sako, kad tyrimai atliekant žmonių apklausas apie per dieną suvartojamą druskos kiekį negali būti tikslūs, nes gyventojai gali pateikti netikslią informaciją.
Grėsmės sveikatai
Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, druskos vartojimo sumažinimas 30 proc. – vienas iš svarbių lėtinių ligų suvaldymo veiksnių.
Daugelis pasaulio šalių jau yra atlikusios išsamius tyrimus apie gyventojų suvartojamos druskos kiekį. Naujausiais duomenimis, nemažai pasaulio gyventojų druskos suvartoja daugiau nei 5 g per dieną. „Nesaikingas jos vartojimas siejamas su įvairiais negalavimais, pavyzdžiui, padidėjusia skrandžio vėžio rizika, osteoporoze, inkstų sutrikimais. Visgi didžiausia perteklinio druskos vartojimo rizika siejama su padidėjusiu kraujo spaudimu bei kardiovaskulinėmis ligomis“, - teigia profesorius.
Lengva apsigauti
Nefrologijos centro vedėjo teigimu, net ir žinodami, kad per didelis druskos kiekis mums kenkia, ne visada turime pasirinkimą mažiau jos vartoti. „Apie 75-80 proc. druskos jau yra paruoštuose produktuose“, – įspėja medikas. Suomijoje atlikus tyrimą apie tai, kokie pagrindiniai produktai yra druskos šaltiniai, paaiškėjo, kad didžiausi kiekiai druskos randami duonos, pieno bei mėsos gaminiuose.
Suomijoje per dešimt metų pavyko sumažinti druskos suvartojimą iki 40 proc. „Tai lėmė svarbius dalykus: sumažėjo gyventojų su padidintu kraujospūdžiu bei net 70 proc. - mirtingumas nuo insulto bei Koronarinės širdies ligos. Padarytose išvadose skelbiama, kad pagrindinis teigiamų rezultatų veiksnys – druskos sumažinimas“, – teigia M. Miglinas.
Jungtinė Karalystė taip pat yra nemažai nuveikusi siekdama sumažinti suvartojamos druskos kiekį. Dedamos pastangos, kad konkrečiuose gaminiuose druskos būtų net 40 proc. mažiau. Lengviau išsirinkti sveikesnius produktus su mažesniu druskos kiekiu padėtų maisto produktų žymėjimas. Kai kuriose šalyse maisto produktų kokybė, įskaitant ir druskos kiekį, ženklinama šviesoforo ženklu. Lietuvoje tokio žymėjimo kol kas neturime.
„Mūsų šalyje kartais prekybininkai gudrauja ant produktų žymėdami ne druskos, bet natrio kiekį, kas neretai klaidina vartotoją“, – dėsto medikas. Pasak jo, daugelis žmonių įpratinti prie didesnio druskos kiekio.
„Per didelis druskos kiekis apdorotame ir perdirbtame maiste atneša pelno pramonei, tačiau jokios naudos sveikatai neduoda“, – sako M. Miglinas. Vartojant sūrų maistą mūsų skonio receptoriai persitvarko ir laikui bėgant mums reikia vis didesnio druskos kiekio. Be to, didesnis nei rekomenduojama druskos kiekis siejamas su nutukimu.
