Jau nesuskaičiuoju, kiek kartų per pastaruosius kelis mėnesius sulaukiau klausimo: „Ko tu ten eini?“ Klausiama buvo ir mandagiai, ir familiariai, ir siekiant išgąsdinti. Daugelis nesuprato, kad aš savo noru stoju į akivaizdžiai nelygią kovą. Ir iš tiesų – ko siekiu dalyvaudama šiuose rinkimuose?

Rinkimuose dalyvauju, nes noriu, kad mieste būtų priimami geresni sprendimai. Kad galvotume ne vien apie tai, kaip mes gyvensime artimiausius keletą metų, bet ir apie tai, kokiame mieste gyvens mūsų vaikai ir anūkai.

Jų gyvenimo kokybė priklausys ne tiek nuo išasfaltuotų gatvių, kiek nuo mūsų miesto darželių ir mokyklų kokybės, kultūrinės aplinkos, saugaus ir patogaus gyvenimo ne tik miesto centre, bet ir seniūnijose. Tai jokiu būdu nereiškia, kad infrastruktūra nesvarbi, tęsčiau projektus, kurie pradėti. Tačiau statyti yra žymiai lengviau nei kurti.

Jaučiu pareigą pristatyti savo idėjas kauniečiams, pasiūlyti diskutuoti apie jas. Tikiu demokratija, jos nauda visuomenei. Valstybės gyvenime būtinos alternatyvos. Liūdniausia bus ta diena, kai neturėsime alternatyvų ir nebus apie ką diskutuoti. Nemanau, kad kauniečiai būtų laimingi, jei tektų rinktis iš vieno kandidato. Tuos laikus Lietuva patyrė ir greičiausiai nebenorėtume, kad jie grįžtų.

Galų gale svarbu ne tai, kas bus meras, bet tai, kad būsimas meras pasiimtų pačias geriausias idėjas.

Dabartinis meras turi pranašumą, didžiules administracines galimybes naudoti savivaldybės lėšas idėjų ir darbų viešinimui. Nesakau, kad dabartinio mero sprendimai blogi. Jų būta protingų, ypač – infrastruktūros srityje. Viešasis ir privatus interesas suderintas taip išmoningai, kad net sunku atskirti, kur baigiasi vienas ir prasideda kitas. Tačiau matau ir jaučiu, kad trūksta sprendimų, susijusių su miesto vizija, ambicija, švietimu, kultūra. Šioms sritims skiriamas nepakankamas dėmesys.

Matau Kauną kaip miestą, turintį milžinišką potencialą – akademine, profesine, inovacijų, kultūrine prasmėmis. Matau kauniečius, kurie ne bėga iš miesto, bet į jį grįžta ir kuria čia laimingą gyvenimą. Mano programos pagrindinis akcentas yra žmonės – laisvi, kūrybingi, miesto klausimų sprendimuose dalyvaujantys kauniečiai.

Nuoširdžiai dėkoju visiems už palaikymą, o labiausiai – už norą diskutuoti. Per šiuos mėnesius pamačiau, kad kauniečiams trūksta gyvų susitikimų su miesto valdžia. Šiandien turiu dar vieną atsakymą klausiantiems, ko aš einu į šiuos rinkimus. Dalyvauju juose tam, kad kauniečiai pajustų, kad jų nuomonė svarbi, kad jie, o ne miesto meras, yra Kauno šeimininkai. Manau, kad prie šio tikslo mes visi kartu bent per žingsnį priartėjome.