Vyrų, kurie kreipėsi į teismą ir pareiškė, kad vaikas gali būti jų – vaiko motina net nepažįsta.
„Man buvo absoliuti šoko terapija, tiesiog košmaras, kai paskutiniuose posėdžiuose sužinojau apie naujus bylos dalyvius. Vaiko tėvo „gynyba“ pranešė, kad į mano vaiko tėvystę pretenduoja du man nei matyti, nei girdėti Rusijos piliečiai, kurie, aišku, neturi galimybių atvykti DNR testui. Įsivaizduokite situacijos absurdiškumą“, – DELFI kalbėjo moteris (siekiant apsaugoti nepilnametės, dėl kurios tėvystės nustatymo vyksta bylinėjimosi procesas, su istorija susijusių asmenų pavardės nebus).
Byloje dar dvi užsienio piliečių pavardės atsirado tik bylai po skundų vėl grįžus į miesto apylinkės teismą. Beje, teisėjas ne iš karto priėmė piliečių prašymus. Iš pradžių jų „kandidatūra tapti teisėtais tėvais“ buvo atmesta, tačiau vėliau, po oficialių prašymų, jų dokumentai turėjo būti priimti.
Istorija prasidėjo nuo ugningos meilės
Daugiau nei penkerius metus teismo duris varstanti moteris pasakoja, kad meilės istorija prasidėjo ugningai, pora planavo ir vestuves, tačiau jos taip ir neįvyko.
„Mūsų draugystė įsiplieskė staigiai ir ugningai. Buvome pametę galvas vienas dėl kito. Jis man pasipiršo, pristatė savo šeimai, apie tai, kad ruošiamės tuoktis, netrukus sužinojo visi, su kuo tik artimiau bendravome, daugelis tuometinių draugų iki šiol yra bendri. Tai buvo laimė, kuria didžiavomės ir mielai dalinomės su visais“, – pasakojo moteris.
Jos teigimu, šiltus santykius palaikė ir su jo mama, vaikais bei seserimi: „Jaučiausi mylima ne tik būsimo vaiko tėvo, bet ir jo šeimos“.
Tiesa, poros kūdikis į gyvenimą pasibeldė ne greitai ir tik po įdėtų pastangų. „Visi, su kuriais bendravome, puikiai žinojo, kad labai norime ir stengiamės susilaukti vaikų. Iš pradžių ši svajonė mums buvo sunkiai įgyvendinama, bet vaiko tėvas, kaip buvęs medikas, padėjo rasti tinkamą pagalbą klinikose. Jautėme didelį palaikymą kurti bendrą gyvenimą. Buvome laimingi“, – pasakojo moteris ir pridūrė, kad jų meilės istorijoje buvo nemažai gražių dalykų.
Pradėjus lauktis, viskas apvirto aukštyn kojomis
Po pusantrų metų draugystės pora pradėjo lauktis kūdikio. Tuomet, kaip pasakoja moteris, santykiai ėmė griūti.
„Nesinori pasakoti smulkmenų ir ieškoti kaltų. Mes ne pirmi ir ne paskutiniai planavom bendrą gyvenimą ir jis nepavyko“, – teigė moteris.
„Daug metų tikėjausi, kad suaugę žmonės gali susitarti dėl vaikų ir gyventi savo gyvenimus toliau, – kalbėjo dabar jau paauglės motina. – Man rūpėjo tai, kad auga vaikas ir žvelgiant į ateitį jis privalo turėti abu tėvus. Sunku gyventi su mintimi, kas, jeigu man kas nors nutiks, kas, jei vaikui reikės pagalbos, kurios aš negalėsiu suteikti. Arba priešingai – kas bus, kai reiks priimti svarbius gyvenimo sprendimus, pavyzdžiui dėl studijų arba kitų dalykų, o gyvenime nedalyvaujantis tėvas staiga atsiras su savo nuomone.“
Į teismą dėl tėvystės nustatymo kreipėsi tik vaikui paaugus
„Po daugelio metų „neskubėk“, „palauk“, „gal vėliau“ ir panašių minčių dingo iliuzijos apie tai, kad kada nors sulauksiu tėvystės pripažinimo. Daugiau kaip prieš penkerius metus kreipiausi į teismą“, – įvardijo moteris.
Ji teigia, kad net ir bylinėjimosi proceso metu tikėjosi, kad įmanomas taikus susitarimas. „Nereikalavau jokių kompensacijų ir pinigų dėl vaiko išlaikymo, maniau, tai padės pasiekti taikų susitarimą, – teigė moteris. – Pati jau du kartus sumokėjau už DNR testus, kurių, pasirodo, galima sėkmingai vengti ir dar visiškai absurdiškais metodais.“
Teisminis procesas vyksta jau ilgiau nei penkerius metus, per šį laiką teismas jau buvo priėmęs sprendimą – atsakovui nepripažinti tėvystės, tačiau ieškovė sprendimą apskundė. Byla buvo nukeliavusi net iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kuris įpareigojo bylą svarstyti dar kartą, todėl bylos nagrinėjimas vėl grįžo į miesto apylinkės teismą.
Advokatas: teisiškai DNR testas negali būti atliekamas prievartos būdu
Advokatas Simonas Janušaitis DELFI teigė, kad teisės aktai netaiko prievartos priemonių siekiant priverstinai gauti DNR tyrimų rezultatus, todėl tyrimų atlikti nenorintis vyras to ir galėjo vengti daugiau nei penkerius metus.
Vis dėlto, net jei DNR tyrimai ir būtų buvę atlikti ir būtų teigiami, tai dar nereikštų, kad asmuo yra vaiko tėvas.
„Jei tėvas, kurio DNR turi būti palyginama su vaiko DNR, nepateikia tam reikalingų mėginių, DNR palyginimas nėra įmanomas. Asmenys dėl DNR palyginimo į įstaigas gali kreiptis savo iniciatyva arba vykdydami teismo nutartį dėl teismo ekspertizės skyrimo. Pirmuoju atveju jokių keblumų dėl procedūros atlikimo nekyla, tačiau antruoju asmuo gali atvykti duoti mėginių arba neatvykti, – teigė advokatas. – Teisės aktai nenumato galimybės esant civiliniam ginčui taikyti prievartos priemonių ir taip priverstinai gauti asmens mėginius DNR ekspertizei atlikti. Todėl, jei asmuo neatvyksta duoti mėginių, tai priversti jį tai padaryti nėra teisinių galimybių.“
Vis dėlto, advokato teigimu, DNR tyrimai dar nenurodo, kad asmuo yra vaiko tėvas. „Rezultatuose yra nurodoma tam tikra tikimybė, kad asmuo yra vaiko tėvas. Todėl net ir esant atliktai DNR ekspertizei teismui tenka vertinti, ar tokia ekspertų nustatyta tikimybė sudaro pagrindą laikyti asmenį to vaiko tėvu“, – kalbėjo advokatas S. Janušaitis ir pridūrė, kad būtent dėl šios priežasties teismai tiria ir kitus byloje esančius įrodymus.
Beje, teismas tėvystę gali nustatyti ir be DNR testo rezultatų. „Tai priklauso nuo to, kiek kiti byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybes, kad asmuo, kurio tėvystę prašoma nustatyti, elgėsi taip, kad būtų pagrindo daryti išvadą, kad jis greičiausiai yra to vaiko tėvas“, – kalbėjo advokatas.
Jei DNR testas būtų atliktas ir teismas pripažintų teigiamus testo rezultatus ir patvirtintų tėvystę, teismo sprendimas taip pat galėtų būti skundžiamas.
Jei pora būtų sudariusi santuoką, anot advokato, tai būtų galima vertinti kaip aplinkybę. Tačiau gyvenimo kartu aplinkybės tiriamos ir nesudarius santuokos. „Visais atvejais svarbu nustatyti tėvų bendro gyvenimo aplinkybes, įvykių datas ir vaiko pradėjimo datą. Nuo to priklauso, kokiomis sąlygomis gali būti remiamasi aiškinantis dėl tėvystės nustatymo“, – teigė advokatas. Jo teigimu, ši paini byla yra išskirtinė.
„Suprantama, kad siekiant įrodyti, kad asmuo yra vaiko tėvas, reikia įrodinėti aplinkybes, kurios yra susijusios su intymiu dviejų žmonių gyvenimu. Tokias aplinkybes sudėtinga įrodinėti dokumentais, nuotraukomis, liudytojų parodymais. Todėl motina, siekianti nustatyti tėvystę yra labai procesiškai sudėtingoje situacijoje. Jei tėvas atsisako atlikti DNR palyginimą, yra pagrindas tai laikyti vienu iš įrodymų, kad tas asmuo yra tėvas“, – kalbėjo advokatas.
DELFI bandė susisiekti su asmeniu, kuris šioje byloje yra atsakovas. Vyro atstovai iš jo darbovietės teigė, kad daug susitikimų turintis jų vadovas negali kalbėti. Jis pats nuo ketvirtadienio nereagavo nei į skambučius, nei į elektroninius laiškus.