Kovo 29-oji, data, kai Jungtinė Karalystė gali nugrimzti į chaosą, jeigu politikams nepavyks susitarti dėl šalies skyrybų su Europos Sąjunga (ES) sąlygų. Nenumaldomai artėjant grėsmei, britų premjerė Theresa May spaudžiama nukelti išstojimo datą.
Holihede, šiaurės vakariniame Velse, nerimaujama, kad kasdien 1300 sunkvežimių ir treilerių, kertančių sieną, laukia nauji patikrinimai, jeigu Jungtinė Karalystė pasitrauks iš ES muitų sąjungos be galiojančio naujo susitarimo.
Apie šį pasienį kalbama nedaug, nors politikai daug dėmesio skiria klausimui, kaip išvengti „fizinės“ sausumos sienos tarp britų Šiaurės Airijos provincijos ir ES narės Airijos. Vis dėlto ekonominiu požiūriu tai svarbiausi ekonominiai vartai per 40 mlrd. dolerių vertės metiniam importui ir eksportui, nuo mėsos ir pieno produkcijos iki farmacijos preparatų ir net 1000 žirgų per savaitę.
Th. May nepavyko užsitikrinti jokių nuolaidų iš ES lyderių, ir Jungtinės Karalystės parlamentas sausį ryžtingai atmetė suderėtą „Brexit“ susitarimą. Dabar, anot kelių šaltinių, susipažinusių su premjerės nuomone, ji svarsto apie „Brexit“ atidėjimo planą ir apie galimybę išvengti scenarijaus be jokio susitarimo.
Tuo tarpu Opozicijos bei Leiboristų partijos lyderis Jeremy Corbynas pirmadienį taip pat pasidavė spaudimui, daromam iš savo paties gretų, ir pažadėjo palaikyti pakartotinio 2016 m. referendumo idėją.
Tačiau aklavietė – ir grėsmė prekybai – išlieka. Holihede sunkvežimių vairuotojai gali užpildyti visą reikalingą dokumentaciją įtalpinimo į keltus, kertančius Airijos jūrą, per mažiau nei minutę, tuo maksimizuodami sunkvežimio laiką kelyje. Jeigu „Brexit“ susitarimas nebūtų pasiektas ir būtų įvestos muitinės patikros, belieka tik spėlioti, kiek laiko būtų prarasta.
Uostas, įsikūręs šiaurės vakarinėje Velso pakrantėje, airių sąmonėje įsitvirtinęs kaip istoriniai vartai į Jungtinę Karalystę. Miestas dabar ruošiasi niūriam galimam scenarijui: ilgoms transporto priemonių eilėms ir galimam tolesniam šio regiono nuosmukiui, nes vežėjai tokiu atveju ieškotų alternatyvių maršrutų.
Eismas per uostą yra šešis kartus didesnis nei 1993 metais, kai buvo įkurta vientisinė Europos rinka – bendra prekių, kapitalo, paslaugų ir darbo rinka. Tai judriausias ro-ro tipo keltų uostas Jungtinėje Karalystėje po Doverio.
„Sklandus darbas pasienyje yra labai svarbus mūsų verslui, - sakė Nicholas Whatmore‘as, vadovaujantis „Road King“, pakelės kavinei šalia uosto, kurią planuojama plėsti ir pastatyti 78 numerių viešbutį, arklides ir kitą infrastruktūrą. „Brexit“ be susitarimo gali iš pradžių paskatinti verslą, sunkvežimių vairuotojams prieš savo valią įstrigus šiame rajone, „bet ilgesnėje perspektyvoje toks scenarijus turės neigiamos įtakos, nes žmonės ieškos alternatyvų“, sakė N. Whatmore‘as.
Prieš leisdamiesi į ilgą kelią skersai Europą, vairuotojai susėda bendrovės užkandinėje Holihedo priemiestyje ir, valgydami klasikinę britų kiaušinienę su šonine, dalijasi savo nuogąstavimais dėl ateities. Dalis vairuotojų atsisakė paviešinti savo pavardes. Jie baiminasi, kad jeigu Th. May taktika nepasiteisins ir susitarimas nebus pasiektas, gali būti prarasta daug darbo vietų.
Jeigu bus įvestos muitinės patikros, „mano darbas bus neįmanomas, - sako 43-jų metų Ivanas, vairuotojas iš Rytų Europos, kuris gabena maisto produktus per Airijos jūrą. – Salotos turi būti iškrautos tą pačią dieną. Jeigu užtruksiu muitinėje, nebežinau, ko tikėtis“.
Kitas vairuotojas, Joe, dirbantis airių šeimos verslovėje, sakė, kad užlaikymas ir kliūtys muitinėje išstums mažesnes operatores, tokias kaip ta, kurioje jis dirba, nes jos nepajėgs pakelti papildomų išlaidų. 39-erių metų vyras labiausiai nerimauja, ar jis ir toliau sugebės tvarkingai mokėti paskolos įmokas.
Daugelis vairuotojų mato vieną bendrą problemą, - bet kokia gaišatis atsilieps kelionės trukmei. Taisyklės riboja per atitinkamą dieną nuvažiuojamo kelio trukmę. Reikalavimus suteikti vežimo paslaugas būtent tam tikru laiku, kuriuos kelia, pavyzdžiui, bendrovės „FedEx Corp.“ TNT padalinys, vykdyti bus daug sunkiau.
50-ies metų Johnas Dixonas, gabenantis TNT bendrovės krovinius tarp Dublino ir Londono, sako, jog jam leista vairuoti devynias valandas iš penkiolikos. Jeigu jam nepavyks per jam nustatytą laiką pristatyti krovinį į Jungtinės Karalystės sostinę, jam teks mokėti baudą. „Mes pradedame kelionę 5 valandą ryto Dubline, o aštuntą vakaro turime jau būti Londone, ir jeigu mums nepavyks sutilpti į šiuos rėmus, jiems teks siųsti savo vilkikus parsigabenti priekabas, – sako J. Dixonas sėsdamasis į kabiną ir ruošdamasis į kelią. „Tada tavęs neišvengiamai laukia didžiulės išlaidos. Prarasti valandą, nieko tokio, bet jei prarastume daugiau laiko, iškiltų didelių problemų“.
Junginės Karalystės vyriausybė vasarį pažadėjo laikiną sprendimą tuo atveju, jeigu nebūtų pasiektas „Brexit“ susitarimas, – supaprastinti muitinės patikros, saugumo ir apsaugos užtikrinimo procesus uostuose, kol bus pasirūpinta papildoma infrastruktūra. Pagal naujausias rekomendacijas JK mokesčių institucija, pavyzdžiui, skelbia, kad vežėjai galės vėliau sumokėti privalomus muitų mokesčius.
Tuo tarpu Holihedo vadovai susitinka su vietos valdžios institucijomis, avarinėmis tarnybomis ir muitinių pareigūnais, kad parengtų „nepaprastosios padėties planus“ kovo 29-ajai. Carlas-Johanas Hagmanas, uostų operatorės „Stena Rederi AB“ vykdomasis direktorius per sausį Davose vykusį Pasaulio ekonomikos forumą kalbėjo, kad bendrovė neturi plano, nes yra pernelyg sunku pasiruošti‚ esminiam veiklos sutrikdymui“, kurį sukeltų „Brexit“ be susitarimo scenarijus.
„Mes aiškiai leidome suprasti Jungtinės Karalystės vyriausybei, kokios rizikos laukia, jeigu būtų įvesta kontrolė muitinėse, - sakė „Stena“ vyriausiasis ryšių su užsienio pareigūnas Ianas Hamptonas. – Čia kalbama ne tik apie formos užpildymą; jeigu ji bus priversta inicijuoti „fizinę transporto priemonių patikrą“, štai tada neišvengiamai laukia kliūtys ir laiko gaišatis“. Jeigu vyriausybė laikysis savo pažadų, tuomet veikla nebus sutrikdyta, sakė jis.
Vis dėlto kai kurios Airijos vežėjų bendrovės svarsto būdus, kaip išvengti Jungtinės Karalystės kaip tramplino į Europos žemyninę dalį ir pereiti prie tiesioginių maršrutų keltu iš Airijos į Prancūziją, Belgiją, Nyderlandus ir Ispaniją. „CLdN Cobelfret SA“, Airijos „Irish Ferries“ ir „Brittany Ferries“ – visos įvedė papildomų tiesioginių maršrutų į Europą.
Kasmet apie 150 000 transporto priemonių kerta Jungtinę Karalystę, pakeliui iš Airijos į kontinentinę Europą, rodo lapkritį publikuota Airijos vyriausybės ataskaita. Ir dalis vairuotojų yra nusiteikę optimistiškiau nei jų kolegos, tikėdami, kad vis dėlto bus rastas būdas, kaip išsaugoti laisvus transporto srautus.
„Keliama daug panikos, – sako 52-jų metų vairuotojas iš Šiaurės Airijos Les Davidsonas. – Politikai privalo pasikalbėti su protingais žmonėmis, su akademikais, susėsti visiems drauge ir išsiaiškinti, kas yra kas“.
Holihedo miesto centre, kurį su uostu jungia vingiuotas tiltas iš nerūdijančio plieno, iš dalies finansuotas ES, lentomis užkaltos krautuvės ir smuklės rodo, kad vietos bendruomenė jau dabar išgyvena didelį nuosmukį.
Transporto priemones plukdantys keltai reiškė, kad dauguma keleivių ir sunkvežimių vairuotojų aplenkia miestą, keliaudami į Airiją ar iš jos. Bet verslovės gerai žino, jog viešbučiai bei restoranai labai greit prisipildo, kai keltai vėluoja – ir nors jos baiminasi, kad vežėjai gali susirasti kitų maršrutų, muitinės patikrų įvedimas gali turėti ir gerąją pusę.
„Šis miestas bet kokiu atveju miršta, padėk mums Dieve, – sako 54-erių Sherry Ritson, uždariusi „Holly Molly Cafe“ kavinę miesto centre. – Bet jeigu sunkvežimių vairuotojai bus užlaikomi, jie galbūt užsuks į miesto kavines užkąsti. Galimas daiktas, yra ir šviesioji pusė“.