Jų nestebina ir kitas iškvietimas – susirūpinę kaimynai policijos pareigūnus iškvietė po to, kai laiptinėje pamatė besiblaškantį kruviną šeimos tėvą. Paaiškėjo, kad konfliktas kilo tarp šeimos narių. Abu tėvai – neblaivūs.
Abi šeimos, kuriose naktį lankėsi vaiko teisių specialistai, yra ir panašios, ir skirtingos. Abejose šeimose apsilankę specialistai nusprendė paimti vaikus iš nesaugios aplinkos, abejose rado neblaivias mamas, nes ir viename, ir kitame incidente dalyvavę tėvai iš įvykio vietos pasišalino atvykus policijos pareigūnams. Tėvai taip pat buvo neblaivūs.
Tačiau ir vienu, ir kitu atveju vaikai nebuvo išvežti iš namų, jie buvo perduoti artimiems asmenims, kurie gali jiems suteikti trumpalaikę globą.
DELFI budėjo kartu su vaiko teisių specialistais, siekiant iš arčiau pamatyti jų darbą.
„Baliavojantys“ tėvai ir tarp žemės grumstų miegantys vaikai
Iškvietimą apie prie nepilnamečių vaikų girtaujančius tėvus gavę policijos pareigūnai nieko nelaukdami įspėjo vaiko teisių specialistus, kad gali prireiktų jų pagalbos. Iškvietimas vėlyvas, tad į iškvietimą turi vykti ne darbo valandomis, savaitgaliais ir šventinėmis dienomis budintys specialistai.
Iškvietimas – ne miesto teritorijoje, tad vyksta apskritį prižiūrintys budėtojai, kurie pagal įstatymus į iškvietimo vietą turi nuvykti per valandą, nors atstumai kartais viršija ir pusšimtį kilometrų.
Į įvykio vietą nuvykę pareigūnai dar kartą susisiekė su vaiko teisių apsaugos specialistais – reikia jų pagalbos, nes abu tėvai – neblaivūs, o namuose – nė dviejų neturinti mergaitė ir dar penki jos broliai. Tiesa, vienas iš jų – pilnametis, tad pareigūnai iš karto, įvertinę situaciją ir patikrinę pilnamečio brolio blaivumą, perspėja, kad jis galėtų pasirūpinti jaunesniais broliais ir seserimi.
Šeima, kurią vėlyvą savaitgalio vakarą aplankė ir policijos pareigūnai, ir vaiko teisių specialistai – institucijoms žinoma. Nors svetainėje pareigūnus pasitikusi motina tvirtino, kad „paskutinį kartą reikalų su vaiko teisėmis turėjome seniai, prieš kelerius metus, o šiandien tiesiog pasitaikė proga išgerti šampano“, tačiau policijos pareigūnai tvirtino ką kitą – iškvietimai į šiuos namus dėl girtavimo ar kaimynų ramybės trikdymo – dažni.
Savo elgesį teisindama motina teigė, kad skyrybų dokumentai jau suruošti ir ji ketina toliau savo vaikus auginti viena. Esą „vyras pridaro per daug problemų“.
Aplinka, kurioje ir prie pareigūnų krykštavo bei žaidė mažamečiai, – netvarkinga. Kilimais nuklotos nuosavo medinio namo grindys – duobėtos, ant kilimų – daugybė žemės grumstų, žemės grumstų pilnas ir mažesnis kambarys, kuriame miega visi mažamečiai vaikai. Virtuvėje ištempti šniūrai, ant kurių sukabinti skalbiniai, nedidelis stalas nukrautas čia dar visai neseniai puotavusių suaugusiųjų vaišėmis, ant pečiaus virtuvės viduryje padėti keli stiklainių dangteliai, pilni nuorūkų.
Vaiko teisių specialistus pasitikę policijos pareigūnai perspėja, kad girtavęs šeimos tėvas iš namų jau pasišalino. Ir pasišalino ne vienas, kartu su puotavusiais draugais. Esą žadėjo naktį atgal į namus negrįžti ir nedrumsti ramybės savo vaikams.
Vis dėlto, specialistai nusprendė, kad neblaivi mama negali pasirūpinti mažamečiais vaikais, dėl to buvo nuspręsta juos paimti iš nesaugios aplinkos.
Kruvinas kivirčas tarp šeimos narių
Kitas iškvietimas vaiko teisių specialistus pasiekia iš kito nedidelio miesto, priklausančio tai pačiai apskričiai. Policijos pareigūnai pranešė, kad šeimoje buvo smurtauta, abu tėvai – neblaivūs.
Policijos pareigūnai kantriai laukė specialistų, kol šie atvyks. Laukė ir šeima. Miegoti sugulė tik patys mažiausi vaikai, o vyresnieji kartu su mama sukrovė tėvo daiktus, kuris pasišalino atvykus policijos pareigūnams. Tvirtino, kad jis buvo konflikto priežastis ir teigė, kad jo daugiau į namus neįsileis.
Vaiko teisių specialistų viešnagė nenudžiugino mamos, kuriai buvo nustatytas lengvas girtumas, tačiau vaikai reagavo kitaip – jie atvirai papasakojo apie psichologinį ir fizinį tėvo smurtą, ragino mamą pagaliau ryžtis skyryboms.
Į tokias situacijas vaiko teisių specialistai važiuoja poromis. Vienas, atvykus į įvykio vietą, bendrauja su suaugusiais, kitas – su vaikais. Prašoma, kad bendravimas vyktų atskirose patalpose, dažnai vaikai aprodo savo kambarius, papasakoja, kas vyko namuose iki pareigūnų vizito.
Vaiko teisių specialistai motinos paprašo parodyti ir tą patalpą, kurioje miega mažiausi šeimos nariai. Motina sutinka ne iš karto, teigia, kad vaikai gali pabusti, tačiau specialistai turi įsitikinti vaikų saugumu.
Ir nors pedantiškai sutvarkytame socialiniame būste po kilusio konflikto jau buvo įsivyravusi ramybė, vaikų pasakojimai apie vis smurtaujantį tėvą ir nuolatinius tėvų kivirčus specialistus privertė imtis priemonių – paimti vaikus iš nesaugios aplinkos.
Paėmimas iš nesaugios aplinkos – tik „popieriuje“
Ir viename, ir kitame iškvietime vaiko teisių apsaugos specialistai ieškojo suaugusiųjų asmenų, kurie galėtų pasirūpinti mažamečiais vaikais. Buvo nuspręsta, kad vienuose namuose savo šeima pasirūpins vos aštuoniolikos sulaukęs brolis, o kituose – šeimą savaitgaliui aplankyti atvykęs dėdė.
Iš nesaugios aplinkos vaikai buvo paimti, tačiau jie niekur nebuvo išvežti. Namuose pavojų kėlę tėvai patys paspruko, o neblaivios motinos buvo apklaustos ir paliktos laukti blaivesnio ryto. Vaikai teisiškai buvo perduoti giminaičiams iki pirmadienio, paėmimas vyko vėlyvą šeštadienio vakarą.
Tačiau perdavimo procesas nėra lengvas ir greitas. Vaikai artimiems asmenims perduodami tik įsitikinus, kad šie galės jais pasirūpinti, taip pat tik užpildžius būtinus dokumentus. Beje, būtent dokumentų pildymas atskleidė iki šiol viešintos VVTAĮT statistikos spragas.
Užpildžius visus dokumentus šie vaikai, kurie niekur nebuvo perkelti, bet oficialiai paimti iš nesaugios aplinkos, buvo įtraukti į iš nesaugios aplinkos paimtų vaikų statistiką. Į tą patį statistikos langelį įskaičiuojami ir tie vaikai, kurie paimami iš nesaugios aplinkos ir perduodami į valstybės globą. Tie, kurių tėvai neranda artimųjų, galinčių jais pasirūpinti bent naktį.
Tą pačią naktį vaiko teisių specialistai iš nesaugios aplinkos paėmė nė dviejų mėnesių nesulaukusį kūdikį. Mamai buvo nustatytas vidutinis girtumas – dvi promilės – prieš motiną smurtavęs tėvas iš namų pabėgo, o kartu puotavusi močiutė taip pat buvo neblaivi.
Nei specialistams, nei motinai nepavyko rasti artimų žmonių, galinčių pasirūpinti kūdikiu, todėl jis buvo perduotas į valstybės globą.
Tokių iš nesaugios aplinkos paimtų vaikų nuo praėjusių metų liepos pirmosios iki šių metų sausio pabaigos buvo 2259. Dauguma jų po paros ar kelių grįžo į biologines šeimas, 530 teismas nustatė laikinąją globą ne biologinėse šeimose.
Specialistų patiriami pavojai ir darbo priemonių trūkumas
Savaitgaliais, ne darbo valandomis ir šventinėmis dienomis budintys vaiko teisių apsaugos specialistai dažnai lankosi tokiose vietose, kuriose girtaujama ar smurtaujama, todėl specialistus iškvietę policijos pareigūnai iš įvykio vietos nesitraukia tol, kol specialistai neatlieka viso savo darbo.
Specialistai teigia, kad jų darbas nėra saugus, tačiau priduria, kad yra labai dėkingi policijos pareigūnams, kurie neskaičiuoja laiko, laukia tiek, kiek reikia. O dokumentų užpildymas, atvykimas, situacijos ištyrimas ir, jei reikia, vaikų paėmimas kartais užtrunka ne vieną valandą.
Savaitgaliais budintys specialistai teigia, kad jie turi visas būtiniausias priemones, reikalingas savo darbui: automobilius, juose įtaisytas kėdutes kūdikiams ir mažamečiams vaikams, kūdikio krepšelius, kuriuose sudėti svarbiausi daiktai pirmai pagalbai mažyliui suteikti.
Tačiau šie įvardyti daiktai – ne viskas, ko kartais prireikia specialistams. Neretai paimami vaikai būna alkani, menkai apsirengę. Specialistų teigimu, yra pasitaikę atvejų, kai teko vykti į namus ir ieškoti šiltesnių drabužių paimtiems vaikams, nors dažnesni atvejai – kai tenka sustoti parduotuvėje ir nupirkti vaikams kokio nors maisto – dažnai jie būna alkani.
Kur kas liūdniau baigiasi tos situacijos, kai vaikams prireikia medikų pagalbos. Atvykus į skubios pagalbos skyrių vaiko teisių specialistai stoja į bendrą eilę ir laukia tiek, kiek reikia. Dažnai tikrinama paimtų kūdikių sveikata, jei šie paimami iš neblaivių motinų.
Neretai neblaivios motinos maitina savo kūdikius krūtimi. Tokiems kūdikiams nustatomas girtumo laipsnis. Padaryta žala gali būti neatitaisoma.
Dar vienas trūkumas, kurį įvardija kai kurių apskričių ir miestų specialistai – dušų darbo vietoje nebuvimas. Savaitgalio budėjimai trunka parą laiko, o dažnai tenka lankytis tokiose vietose, iš kurių išėjus norisi nusiprausti.
Grumstų ir nuorūkų pilni namai, kuriuose specialistai lankėsi kartu su DELFI, jų teigimu, buvo vieni švaresnių, į kuriuos jiems tenka važiuoti.
Statistikos spragos ir paimtų vaikų skaičius
Iš šeimų paimtų ir institucijoms perduotų vaikų statistika turėtų būti gerokai mažesnė, tačiau Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (VVTAĮT) atskirų duomenų nepateikia – kartu skaičiuoja ir tuos vaikus, kurie lieka namuose, tik teisiškai, „ant popieriaus“, jie būna paimami iš nesaugios aplinkos.
Paėmimas iš nesaugios aplinkos galimas ir tuo atveju, jei grėsmės lygis iš karto nenustatomas. Tačiau tai nereiškia, kad naktimis, savaitgaliais ar švenčių dienomis į policijos pareigūnų iškvietimą sureagavę vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai niekuomet nenustatinėja grėsmės lygio.
Pagal teisės aktus, paėmimas iš nesaugios aplinkos tokiu atveju vykdomas, jei vaiko ar specialistų sveikatai ar gyvybei kyla realus pavojus, jei tėvai yra dingę be žinios, jei vaikas paliktas be priežiūros ar tokiems asmenims, kurie negali juo pasirūpinti, arba jei tėvai negali pasirūpinti vaiku dėl ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių
Pagal pernai įsigaliojusį Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, numatyta, kad vaikas paimamas ir tuo atveju, jei nustatomas antras grėsmės lygis. Tokių atvejų nuo pernai metų liepos iki šių metų sausio pabaigos buvo nustatyta 1224.
Vaikų paėmimo atvejų per tą patį laikotarpį buvo 1035 atvejais daugiau nei antro grėsmės lygio nustatymų.
Grėsmės vaikui lygio vertinimo statistikoje išskirtos trys grupės: pirmas grėsmės lygis, antras ir atvejai, kai grėsmės lygis vertintas, bet nenustatytas. Pastarieji atvejai gali būti tokie, kai vaiko teisių pareigūnai vyksta į iškvietimą gavę skundą, tačiau nuvykę nenustato pažeidimo. Pavyzdžiui, pareigūnai kviečiami dėl vaikų triukšmo, tačiau nuvykę specialistai pamato, kad vaikas prižiūrėtas, kaimynams tiesiog trukdo triukšmas. Tokius atvejus specialistai fiksuoja ir skaičiuoja į grupę „grėsmės lygis nenustatytas“.