Vaizdo įrašas, kuriame įamžintas „Poseidon“, buvo parodytas po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie jau pavasarį planuojamą svarbų įvykį – į vandenį esą bus nuleistas pirmasis povandenis laivas, aprūpintas tokiu bepiločiu, skelbia rbc.ru.

Televizijos „Rossija 24“ reportaže matyti, kaip naująjį aparatą „Poseidon“ nešančio povandeninio laivo įgula atlieka pasiruošimus paleidimui ir kaip torpeda iššaunama.

Įraše matyti ilgesnis kaip 10 metrų ir apie vieno metro skersmens aparatas, panašus į įprastą torpedą.

Be to, Gynybos ministerijos tinklalapyje buvo paskelbtas kompiuterinės animacijos įrašas, kuriame demonstruojama, kad „Poseidon“ gali manevruoti po vandeniu, plaukti įvairiame gylyje ir smogti priešo laivams tiek atviroje jūroje, tiek karinėse bazėse.

Gynybos ministras Sergejus Šoigu trečiadienį taip pat paskelbė, kad „Poseidon“ jūriniai bandymai poligone buvo sėkmingai atlikti.

„Poseidonus“ nešančio povandeninio laivo įgula buvo apmokyta“, – pridūrė jis.

Rusijos žiniasklaidos pranešimuose sakoma, kad šiais aparatais gali būti apginkluoti šiuo metu statomi arba modernizuojami atominiai povandeniniai laivai „Belgorod“ ir „Chabarovsk“.

Perspektyvios Rusijos Federacijos ginkluotės sistemos jau egzistuoja „geležyje“, kai kurios jų – naudojamos, o jų kaina šimtus kartų žemesnė nei užsienietiškųjų. Taip po V. Putino metinio pranešimo, kuriame Rusijos lyderis kalbėjo daugiausia apie ekonomiką ir socialinius reikalus, Rusijos ginkluotę pristatė gynybos ministras Sergejus Šoigu.

„Metiniame pranešime aukščiausias ginkluotųjų pajėgų vadas (V. Putinas) kalbėjo, kad visos perspektyvios ginkluotės sistemos, kurias jis atskleidė pernai, dabar yra „geležyje“, o kai kurios jų jau naudojamos. Visa tai yra absoliuti realybė“, – sakė S. Šoigu.

„Pats svarbiausias naujųjų rusiškų sistemų privalumas – jų neįtikėtinas efektyvumas“, – rėžė jis.

S. Šoigu taip pat netikėtai pareiškė, esą rusiškos sistemos ne tik efektyvesnės už JAV priešraketinę gynybą, bet ir šimtus kartų pigesnės.

„Mūsų kolegos užsienyje pripažįsta, kad mūsų kuriamos sistemos yra šimtus kartų pigesnės nei bet kokia prieš mus kuriama ginkluotė. Ir ne tik Jungtinių Valstijų priešraketinė gynybos sistema“, – sakė S. Šoigu, tačiau neatskleidė „užsienio kolegų“ pavardžių.

Gynybos ministrui antrino Rusijos kariuomenės atsargos generolas leitenantas Vladimiras Zacharovas, pareiškęs, kad Jungtinių Valstijų priešraketinės gynybos sistemos negalės pasipriešinti Rusijos puolamajam raketiniam kompleksui „Avangard“.

„JAV priešraketinės gynybos sistemos yra bejėgės prieš „Avangard“ manevringumą. Sparnuotosios „Avangard“ raketos gali būti valdomos ore, o to negalės numatyti jokios egzistuojančios priešraketinės gynybos sistemos“, – sakė V. Zacharovas.

Rusijos gynybos ministras taip pat įvardijo neva puikiai vykstantį bepiločio povandeninio aparato „Poseidon“ ir raketų komplekso „Sarmat“ paruošimą veiklai.

„Sėkmingai baigti bepiločio aparato „Poseidon“ bandymai jūriniame poligone. Povandeninio laivo, iš kurio bus paleidžiami „Poseidonai“, įgula jau užbaigė mokymus. Taip pat pradėjo kitą raketų komplekso „Sarmat“ bandymų etapą. Strateginių branduolinių pajėgų perginklavimas yra tęsiamas“, – pareiškė S. Šoigu.

Rusijos gynybos ministras taip pat pasigyrė, kad naikintuvų MiG–31, ginkluotų hipergarsinėmis raketomis „Kinžal“, įgulos įvykdė per 380 skrydžių, patruliuodamos oro erdvėje virš Juodosios ir Kaspijos jūrų.

DELFI primena, kad Rusijos prezidentas V. Putinas trečiadienį Vašingtoną perspėjo apskaičiuoti perspektyvių rusų ginklų sistemų nuotolį ir greitį, ir tik po to priiminėti sprendimus, galinčius sukurti papildomų grėsmių Maskvai.

„Matome, jog turime reikalų su veikliais, labai talentingais žmonėmis, tačiau JAV valdančiojoje klasėje daug ir tokių žmonių, kurie pernelyg žavisi savo išskirtinumo ir savo viršenybės viso kito pasaulio atžvilgiu idėja. Žinoma, jie turi teisę galvoti taip, kaip jie nori. Bet skaičiuoti jie juk moka“, – sakė V. Putinas, trečiadienį skaitydamas savo metinį pranešimą.

„Tikriausiai moka. Tegu apskaičiuoja mūsų perspektyvių ginklų sistemų nuotolį ir greitį. Mes tik to prašome: tegu iš pradžių apskaičiuoja, o tik paskui priiminėja sprendimus, galinčius sukurti papildomų rimtų grėsmių mūsų šaliai ir, žinoma, nulemsiančius atsakomuosius Rusijos veiksmus“, – sakė jis.

Rusijos saugumas „bus patikimai ir besąlygiškai užtikrintas“, pabrėžė prezidentas.

Jeigu amerikiečiai sukurs ir dislokuos Europoje vidutinio ir trumpojo nuotolio raketų, Rusija bus priversta reaguoti remdamasi „veidrodiniu principu ir asimetriškai“, pareiškė V. Putinas.

„Jau kalbėjau, bet noriu pakartoti, tai labai svarbu. Specialiai tai kartoju: Rusija neketina pirmoji dislokuoti Europoje tokių raketų“, – pridūrė jis.

„Pasakysiu jau šiandien tiesiai ir atvirai, kad paskui niekas dėl nieko mums nepriekaištautų, kad visiems iš anksto būtų aišku, apie ką čia kalbama: Rusija bus priversta sukurti ir dislokuoti tokių tipų ginkluotę, kurią galima panaudoti ne tik tų teritorijų, iš kurių mums kils atitinkama tiesioginė grėsmė, atžvilgiu, bet ir tų teritorijų, kur yra sprendimų dėl mums grėsmę keliančių raketų kompleksų panaudojimo priėmimo centrai, atžvilgiu“, – pabrėžė jis.

Šis pareiškimas nuskambėjo Jungtinėms Valstijoms paskelbus, kad jos gali pasitraukti iš svarbios Šaltojo karo laikų ginklų kontrolės sutarties dėl, anot Vašingtono, Rusijos vykdomų pažeidimų. Šis pareiškimas išprovokavo tokį patį Maskvos žingsnį.

V. Putinas kaltino Vašingtoną „pritemptais kaltinimais“ kaip pretekstu pasitraukti iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarties.

Prezidentas sakė suvokiantis, kad ši dvišalė sutartis turi trūkumų, nes ji nedraudžia kitoms valstybėms toliau plėtoti ginkluotės sistemas, uždraustas JAV ir Rusijoje.

„Dabartinė padėtis, be abejo, kelia klausimų“, – V. Putinas sakė susirinkusiems įstatymų leidėjams ir žymiems visuomenės veikėjams.

„Mūsų partneriams amerikiečiams derėjo būti sąžiningiems... ir nesinaudoti pritemptais kaltinimais Rusijai, siekiant pateisinti savo vienašališką pasitraukimą iš sutarties“, – pridūrė jis.

JAV ne kartą kaltino Rusiją pažeidinėjant INF sutartį, ypač dislokuojant sparnuotąsias raketas 9M729. Šį mėnesį JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad Vašingtonas pradeda pusmečio trukmės pasitraukimo iš sutarties procesą.

V. Putinas atsakydamas paskelbė, kad Maskva irgi stabdo savo įsipareigojimus pagal šią sutartį bei imasi kurti naujų tipų ginklus, galinčius pažeisti INF susitarimą.

Daugelis analitikų sako, kad abiejų pasitraukimas iš INF sutarties faktiškai skelbia naujų ginklavimosi varžybų pradžią.

INF sutartį 1987 metais pasirašė JAV prezidentas Ronaldas Reaganas ir Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas. Ji padėjo išspręsti krizę dėl branduoliniais užtaisais apginkluotų sovietų raketų, nutaikytų į Vakarų šalių sostines.