Su žmona devynerius metus esame kartu, visko pasitaiko, bet ją nuoširdžiai myliu ir mėgstu kaip žmogų, mes daug pasiekėme kartu, ne tik finansine, bet ir emocine prasme, santuokoje tarsi užaugome. Ir ne, man žmona neatsibodo. Tačiau...

Trumpai, kaip nustojo reikėti sekso su savo moterimi ir kaip vis labiau ėmiau smagintis vienas. Visada panaršydavau pornografinio turinio puslapiuose, bet atsitiktinai, nedažnai. Kažkuriuo metu ėmėme tai daryti kartu su žmona, nors mūsų seksas buvo geras, tiesiog paįvairinimui. Ji išrinkdavo jai patinkantį įrašą, mane toks būdas tenkino ir jaudino. Greitai filmai suaugusiems vis labiau ir labiau mane „užkabino“, o žmonai tai liko tuo pačiu mūsų suartėjimų „prieskoniu“. Netrukus ji ėmė sakyti, kad intymumas su pornografijos žiūrėjimu jai nebepatinka, jaučia, kad be vaizdo priemonių aš nebesusijaudinu, teigė norinti, kad vėl susikoncentruočiau tik į ją, tačiau man to nebepakako.

Ėmiau dažniau žiūrėti pornografiją vienas, kaitau nuo įvairiausių sekso rūšių, tapo įdomu, kur ir kaip vyksta svingerių vakarėliai realiame gyvenime, kur užsienyje yra šio pobūdžio viešbučių, su mintimi, jog įkalbėsiu saviškę dalyvauti minėtuose renginiuose. Žinoma, nesikeičiant partneriais, toliau susitelkus tik vienam į kitą, o aplinka suteiktų stipresnį erotikos pojūtį. Visa mane jaudinančia informacija bandžiau dalintis su antrąja puse, ji kartais išklausydavo, kartais pasipildavo priekaištų lavina su tais pačiais prašymais grįžti į ankstesnį seksualinį gyvenimą, kai mums abiems užtekdavo tik vienas kito. Tačiau buvau taip įnikęs, kad paprastas intymumas man tiesiog nustojo būti įdomus. Pradėjau slėpti, kad toliau žiūriu šio turinio vaizdo įrašus, pačiam buvo gėda pripažinti, kad kartais tyčia sukeldavau konfliktus, jog eitume miegoti į kitą kambarį, o iš tikrųjų, kad galėčiau netrukdomas žiūrėti pornografiją.

Ryte pasitikdavo sarkastiškos šypsenos su klausimais: „Gal gali nukelti dėžę? Oi tiesa, negali, ko gero, ranka skauda“, ar panašiai. Tai irgi negerino situacijos. Keista, kad kitų moterų geismo nėra, vien pornografijos.

Prieš kelias savaites įvyko tai, kas mane sukrėtė. Buvome kelionėje ir žmona pasakė, jog ji sutinka su seksu trise, esą įgyvendinti vieną iš mano fantazijų. Tas trečias būtų vyras, kurį patys atrastume, susipažintume. Mačiau, kad ji rimtai tai siūlo. Vien nuo minties, kad kažkas žmoną lies pasidarė bloga. Kategoriškai atsisakiau. Ji liko nustebusi. Manau, nebuvau ir nesu pribrendęs, kad tai vyktų realybėje ir visiškai to nenoriu. Likau toks pat pavydus, žmona tik liūdnai pasijuokia, kad „nei pats ėda, nei kitam duoda“. Aš taip pat suprantu, kaip tai skamba egoistiškai.

Iš šalies žvelgdamas į žmoną vis užduodu sau klausimą, ar man ji vis dar patraukli, ar vis dar jos noriu. Nuoširdus atsakymas sau – taip. Supratau, kad turiu sugebėti atsisakyti pornografijos, nes jei ne, tai vienaip ar kitaip šeima grius, visiškai to nenoriu.

Filmų suaugusiems nežiūriu jau kelias savaites, tačiau baiminuosi kad intymumas su žmona liks lyg bespalvis, nepakankamas, nuolat turėsiu prisiminti įvairias pornografines scenas, kad pajėgčiau susitelkti ir baigti. Nes taip yra dabar...

Pasidalinkite savo patirtimi, ar vienos pusės neįgyvendinamos seksualinės fantazijos gali sugriauti šeimą? Ar jums taip pat teko patirti, kad pornografijos žiūrėjimas pridarė žalos jūsų seksualiniam gyvenimui? Rašykite el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Santykiai“.