„Kadangi amerikiečiai nutraukė kompozitinių medžiagų tiekimą, mes turime pereiti prie savų“, - Rusijos naujienų agentūroms Abu Dabyje sakė S. Čemezovas. Pasak „Rostech“ generalinio direktoriaus, masinės gamybos pradžios data yra „šiek tiek atidedama“ iki 2020-ųjų pabaigos.
JAV sankcijos Rusijos bendrovėms, susijusioms su lėktuvo kūrimu, buvo įvestos pernai rugsėjį. Vašingtono teigimu, įmonės veikė prieštaraudamos Jungtinių Valstijų nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesams. Tiek „Rostech“, tiek ir pats S. Čemezovas buvo sankcijų taikinyje.
Rusija atskleidė MS-21 prototipą 2016 m. ir skelbė, kad rusiškas lėktuvas bus pradėtas masiškai gaminti jau 2018-ųjų pabaigoje.
Lėktuvo gamintojai žadėjo „naują komforto lygį“ keleiviams, kurį sukurs didžiulis fiuzeliažas ir dideli langai. „Irkut“ tikino jau pasirašęs sutartis dėl MS-21 tiekimo oro linijoms „Aeroflot“, „UTair“ ir „Air Kyrgyzstan“.
MS-21 nėra pirmasis Rusijos keleivinis lėktuvas, sukurtas XXI a. 2011 m. Rusija pradėjo naudoti artimųjų skrydžių lėktuvą „Superjet 100“, kuriam dažnai tekdavo leistis avariniu būdu dėl techninių gedimų.
„Superjet 100“, dalyvaudamas Indonezijos aviacijos parodoje, rėžėsi į ugnikalnį, pražudydamas visus 45 lėktuve buvusius žmones. Indonezija dėl tragedijos kaltino pilotą.
Vašingtonas pirmąsias sankcijas Rusijai įvedė po 2014 m. Krymo okupacijos. Nuo tada tiek JAV, tiek ir Europos Sąjunga įvedė daug įvairių sankcijų Rusijos įmonėms ir šalies piliečiams.
S. Čemezovas pernai interviu naujienų agentūrai AFP sakė, kad valstybinis konglomeratas „Rostech“, gaminantis rusišką ginkluotę, sėkmingai prekiauja ginkluotės sistemomis, nepaisant sankcijų. Taip pat artimas Vladimiro Putino sąjungininkas skelbė, kad „Rostech“ planuoja didinti nekarinės paskirties technikos pardavimus.