Ši diena dabar pažymima gėlėmis, nors mes augdami tokias dienas turėjome kasdien. Mes turėjom dainininkę, kuri užgrodavo akordeonu, uždainuodavo, visi kiemo vaikai plodavome rankomis, nes mums tai būdavo nuostabiausias koncertas, kurį girdėdavome iš Nijolės praverto lango.
Šiandien jį prisiminus, tai daugiu nei šiuolaikiniai dainininkai, bet mes buvome apdovanoti. Užgrodavo pianinas, tai pamiršdavome apie valgį, nes su muzika ir daina, skambančia iš jos lūpų, visi buvome prirakinti prie žolės, ant kurios sėdėjome.
Dėkui tau, Nijole, kad tu mums tiek daug davei kiekvieną dieną, o šitie vargšai šiandien tenkinasi tik viena diena, vasario 14 d. Mes tokias dienas turėjome kiekvieną dieną, dėka tavęs, Nijole! Ačiū Tau!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt arba spauskite apačioje.