aA
„Šešios sesės“, kurios buvo žinomos dar prieš dešimtmetį, jau seniai yra tik labai maža dalis narkotinių medžiagų, kurios paplitusios juodojoje rinkoje. Tačiau didžiausią pavojų kelia noras kuo pigiau pajusti kuo didesnį poveikį – tuomet vartotojai nebežino, ką iš tikrųjų vartoja, nors jiems atrodo visiškai kitaip.
© DELFI / Erika Venckutė

Klinikinės toksikologijos gydytojas Robertas Badaras įvardijo, kad „šešios sesės“ – tai seniai žinomi narkotikai: kokainas, heroinas, amfetaminas, metamfetaminas, LSD ir DMA.

Kai kurių iš šių medžiagų nebeieško ir jas vartojantys. Pavyzdžiui, R. Badaro teigimu, heroino Lietuvoje jau būtų sunku rasti, nes rinką užvaldė kur kas stipresnė sintetinė jo atmaina.

Būtent dėl sintetinių priemonių įsigalėjimo narkotikus vartojantys asmenys dažnai nežino, ką vartoja. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekursorių kontrolės ir rizikos vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Povilanskienė įvardijo, kad net marihuanos įsigiję asmenys gali galvoti, kad jos ir įsigijo, tačiau tai gali būti tik šienas, supurkštas sintetiniais priedais.

Vartotojai nežino, kad jų vartojami narkotikai iš tikrųjų yra visai kas kita

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekursorių kontrolės ir rizikos vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Povilanskienė DELFI teigė, kad Lietuvoje narkotines medžiagas vartoja 11 proc. žmonių, o naujas psichoaktyvias medžiagas iš jų yra bandę tik 1 proc. Vis dėlto, ji pridūrė, kad didžiausia problema tai, kad dažnai žmonės net nežino, ką vartoja.

„Naujų medžiagų vartojimas, palyginus su žinomais narkotikais, Lietuvoje nėra didelis, – kalbėjo R. Povilanskienė. – Naujausiais tyrimais, kurie buvo atlikti 2018 metais, tik 12 procentų respondentų pažymėjo, kad apskritai žino, kas yra nauji sintetiniai narkotikai. Iš tų 12 procentų tik dešimtadalis žinojo, kas tai yra, nes kiti vardijo kanapes, amfetaminą, LSD – tai ne naujos medžiagos. Tai rodo, kad žmonės nežino, ką vartoja.“

Jos teigimu, vartotojai dažnai būna klaidinami – įsigyja esą žinomų medžiagų, nors jos būna paruoštos taip, kad tik imituotų žinomos medžiagos poveikį.

„Ta pati žolė būna apipurkšta naujomis sintetinėmis medžiagomis, vadinamais sintetiniais kanabinoidais, kurie imituoja kanapės poveikį. Dažnai vartotojas net nežino, kad jo vartojama žolė nėra žolė, o tik sintetiniais kanabinoidais apipurkštas šienas“, – kalbėjo R. Povilanksienė.

Naujausiais tyrimais, kurie buvo atlikti 2018 metais, tik 12 procentų respondentų pažymėjo, kad apskritai žino, kas yra nauji sintetiniai narkotikai. Iš tų 12 procentų tik dešimtadalis žinojo, kas tai yra, nes kiti vardijo kanapes, amfetaminą, LSD – tai ne naujos medžiagos. Tai rodo, kad žmonės nežino, ką vartoja.
Rasa Povilanskienė

Specialistės teigimu, taip daroma dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, taip paruošti narkotines medžiagas yra kur kas pigiau, antra – jos sukelia stipresnį poveikį. „Vartotojai siekia įsimintintinesnio ir stipresnio poveikio, todėl bando naujas medžiagas, – kalbėjo specialistė. – O sintetiniai kanabinoidai yra stipresni nei pati kanapė ir sukelia stipresnį poveikį. Nors tas poveikis – nenuspėjamas.“

Populiariųjų medžiagų veikimas yra nenuspėjamas

R. Povilanskienė įvardijo populiariausias naujausių psichoaktyvių medžiagų rūšis: sintetiniai kanabinoidai, sintetiniai katinonai ir sintetiniai opioidai.

„Labai dažnai vartotojai, būtent pirkdami žolę, nusiperka sintetinių kanabinoidų“, – kalbėjo specialistė ir pridūrė, kad sintetinės narkotinės medžiagos ruošiamos įvairiais pavidalais: milteliai, tabletės, skysčiai, purškalai nosiai, pleistrai.

Sintetiniai katinonai – tai stimuliantai, kurie imituoja kokaino, amfetamino ar metamfetamino poveikį. „Tik tai daug stipresnės medžiagos ir dažnai tų medžiagų poveikis nėra žinomas“, – teigė specialistė.

Sintetiniai opioidai – heroino imitatoriai. „Šios medžiagos yra labai stiprios. Šiuo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) yra fentanilio, arba sintetinių opioidų, epidemija. Lietuvoje epidemijos dar nėra, bet kažkada viskas, kas yra JAV, ateina ir į Lietuvą“, – kalbėjo specialistė.

R. Povilanskienės teigimu, sintetiniai kanabinoidai populiarūs savaitgaliais svaigintis mėgstančio jaunimo tarpe, sintetiniai opioidai – tarp tų, kurie lankosi tabore.

Heroino Lietuvoje nėra, bet tai nėra džiugi naujiena

Iš rinkos sintetinės medžiagos išstumia anksčiau vartotas. Viena tokių – heroinas. Jo, pasak R. Povilanskienės, Lietuvoje jau sunku būtų rasti. Šį narkotiką iš rinkos išstūmė sintetiniai opioidai.

Vartotojai siekia įsimintintinesnio ir stipresnio poveikio, todėl bando naujas medžiagas, – kalbėjo specialistė. – O sintetiniai kanabinoidai yra stipresni nei pati kanapė ir sukelia stipresnį poveikį. Nors tas poveikis – nenuspėjamas.
Rasa Povilanskienė

„Kyla labai didelė grėsmė, nes sintetiniai opioidai pavojingi tuo, kad jų reikia labai mažų dozių tam, kad būtų sukeltas labai stiprus ar net mirtinas poveikis“, – kalbėjo R. Povilanskienė.

Jos teigimu, vartojant neaiškias medžiagas kyla didžiulis pavojus perdozuoti, tačiau teigė, kad mirtinų atvejų padaugėjo tik Skandinavijos šalyse ir JAV. Lietuvoje tai neužfiksuota.

Pasak specialistės, neįmanoma įvardyti populiariausios narkotinės medžiagos, nes kasmet vienos išnyksta, kitos atsiranda. Jos teigimu, kasmet rinką papildo daugiau nei penkiasdešimt naujų narkotinių medžiagų.

„Šiuo metu stebima 720 naujų psichoaktyvių medžiagų visoje Europoje. Iš jų rinkoje cirkuliuoja apie 400, nes vienos atsiranda, kitos išnyksta. Būtent todėl sunku įvardyti vieną vienintelį, – kalbėjo specialistė, tačiau įvardijo, kad 2017 metais dažniausiai sulaikoma medžiaga buvo MDMB chmica, dabar ją keičia AMB Fubinaca. – Tai sintetiniai kanabinoidai, tačiau pavadinimai yra labai sudėtingi, vartotojai jų dažniausiai nežino.“

Vartotojai, anot specialistės, jei žino, kad įsigyja sintetinių kanabinoidų, šiuos vartoja „chimke“. „Nors kas tai yra – niekas nežino, nes kiekvieną kartą gali būti apipurkšta kita medžiaga, – kalbėjo R. Povilanskienės. – Sintetinius opioidus dažniausiai vadina tiesiog „fentaniliais“, nors kokie fentaniliai, nes jų yra daugybė, niekam neįdomu.“

Toksikologas: sudėtyje būna ir žiurkių nuodų

Klinikinės toksikologijos gydytojas, gydytojas anesteziologas-reanimatologas Robertas Badaras DELFI teigė, kad naujausiose psichoaktyviose medžiagose galima aptikti net žiurkių nuodų.

„Gaminimo procesas turi nusistovėti. Kas tiekia – neaišku, todėl dabar galima rasti medžiagų ir su žiurkių nuodais, – kalbėjo R. Badaras ir pridūrė, kad seniai narkotines medžiagas vartojantys asmenys dažniausiai žino patikimesnius jų gavimo kelius, o naujokai dažnai net nežino, ką vartoja. – „Savaitgalio vartotojai“ yra didesnėje rizikoje, nes nei jie nežino, ką vartoja, nei tas, kuris parduoda, žino, ką parduoda. Produkto kokybės garantijos nėra.“

Jo teigimu, yra daugybė atvejų, kai buvo nustatyta, kad narkotinių medžiagų sudėtyje yra ir žiurkių nuodų. Tiesa, iki šiol tokių atvejų pasitaikė tik JAV. „Bet niekada negali būti tikras“, – įspėjo R. Badaras.

Gaminimo procesas turi nusistovėti. Kas tiekia – neaišku, todėl dabar galima rasti medžiagų ir su žiurkių nuodais.
Robertas Badaras

Naujomis medžiagomis vartotojai apsinuodija

Toksikologas pastebėjo, kad dažnai viešojoje erdvėje vartojamas terminas „perdozavimas“ – nėra teisingas. Jo teigimu, teisingiau tokius atvejus vadinti apsinuodijimais. „Perdozavimas yra tuomet, kai vartojantis žmogus vartoja ir žino savo dozę, – kalbėjo specialistas. – Naujoms medžiagoms šis terminas neturėtų būti taikomas, turėtų būti apsinuodijimas.“

Toksikologas taip pat negalėjo įvardyti populiariausios narkotinės medžiagos ir pakartojo R. Povilanskienės žodžius – nė vienas nėra tikras, ką iš tikrųjų vartoja. „Nėra taip, kad tai, ką parduoda, tas ir yra. To nėra nei Europoje, nei pas mus“, – kalbėjo R. Badaras.

Jo teigimu, naujų medžiagų įsigalėjimas yra įsivyraujanti tendencija, kuri iš rinkos išstumia seniai žinomas medžiagas. „Tos „šešios sesės“, kurios buvo prieš dešimt metų, yra labai smarkiai nustumtos į šoną. Naujieji produktai yra smarkiai vyraujantys“, – teigė R. Badaras ir įvardijo, kad „šešios sesės“ – tai kokainas, heroinas, amfetaminas, metamfetaminas, LSD ir DMA.

R. Badaras taip pat pažymėjo, kad anksčiau daugiau nei pusė rinkoje buvusių narkotinių medžiagų slopino, dabar didžioji dauguma stimuliuoja.

Beje, anot specialisto, dažnai blogas pasekmes patiria tie, kurie vartoja momentiškai. Esą tuomet narkotikus vartojantiems žmonėms gresia kraujotakos ar smegenų struktūros pažeidimai, kitos tragiškos pasekmės.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.