Laikinai skyriaus vedėjo pareigas einantis ortopedas traumatologas Alfonsas Šapalas sako, kad dažnam pakako medikamentinio gydymo ir galūnes pavyko išsaugoti. Tačiau būta ir tokių, kuriems prireikė operacinio gydymo ir dalį pėdos teko amputuoti.
Pasak ortopedo traumatologo A. Šapalo, kiekvieną žiemą tenka gydyti apie 15 žmonių, nušalusių rankų plaštakas arba kojų pirštus ar net pėdas.
Nušalti žmogus gali net ir esant nulinei temperatūrai. Jei ilgiau žmogus bus tokiame šaltyje netinkamai apsirengęs, gali ištikti ir viso kūno atšalimas.
Medikai nušalimus skirsto į keturis laipsnius. Pirmo laipsnio nušalimas diagnozuojamas, kai nušalusios galūnės pabąla, oda tampa jautri. Patekus į šiltą patalpą patariama nušalusias vietas trinti minkštu flaneliniu audiniu, galima atšildyti šiltame vandenyje. Gydytojas perspėja, kad nušalusių galūnių nesistengti atšildyti staigiai, karštu vandeniu. Atšildyti reikia palaipsniui, pradedant nuo 20 laipsnių temperatūros, ir šildyti iki normalios kūno temperatūros - 36-37 laipsnių. Būtina gerti šiltos arbatos, apsiauti vilnones kojines ar pirštines.
Esant antro laipsnio nušalimui, ant nušalusių kūno vietų atsiranda pūslelių, todėl negalima jos trinti ir net patiems atšildyti. Tokiu atveju jau būtina kreiptis į medikus.
„Nuo antro laipsnio ir medikams sunku pasakyti, kokio gylio nušalimas yra, todėl reikalingas ilgesnis paciento stebėjimas“, - Respublikinės Šiaulių ligoninės pranešime cituojamas A. Šapalas.
Trečio laipsnio nušalimas diagnozuojamas, kai oda pamėlusi, gali tekti operuoti. Esant ketvirto laipsnio nušalimui, audiniai būna nekrotizavę, apmirę. Mediko praktikoje yra buvę ir taip, kai, aunant batus, nušalę pirštai lieka batuose.
Nušalti galima ne tik esant minusinei, bet ir nulinei ar žemai pliusinei temperatūrai. Atsargūs šaltyje turėtų būti žmonės, kenčiantys dėl gretutinių susirgimų: sutrikusios kraujotakos, kai nuolat šąla galūnės, sergant cukriniu diabetu, senyvo amžiaus žmonės, taip pat alkoholio vartoję asmenys.
Gydytojas pataria pirmiausia tinkamai rengtis, saugoti rankas ir ausis, dėvėti šiltą kepurę ir pirštines. Avalynė turi būti kokybiška, nepraleidžianti drėgmės, tinkamo dydžio. Veidą nuo nušalimo apsaugos riebus veido kremas, tačiau teptis juo reikia keliolika minučių prieš einant į lauką.
Respublikinės Šiaulių ligoninės duomenimis, Ortopedijos traumatologijos centre gydomi trys šaltyje nukentėję žmonės. Neseniai tęsti tarnybos išleistas karys atsipirko kojų pirštų nušalimu. Vaikinas medikams pasakojo, kad per pratybas naktį nepajutęs šąlančių kojų pirštų, tik vėliau pastebėjo iškilusias pūsles. Kreipėsi į šeimos gydytoją, kuris išrašė siuntimą į ligoninę. Medikai padarė viską, kad pirštai būtų išsaugoti.
Mažiau pasisekė skyriuje dar gydomiems pusamžiams vyrams. Pakruojiškiui Albertui 60 metų jubiliejus nebus toks linksmas, koks galėjo būti. Nuotaiką aptemdė kojų piršto amputacija. Tokio gydymo prireikė dėl nušalimo.
Į medikus niekur nedirbantis Albertas kreipėsi, kai pastebėjo, kad pirštas pamėlęs. Tai vyras pastebėjo po kelių dienų, kai galėjo nušalti kapodamas malkas. Apsiavęs buvo šiltais batais su kailiuku. Nebuvę ir didelio šalčio, tad ir nejuto šąlančių kojų. Tik vėliau koją pradėjo skaudėti, pastebėjo, kad pirštai pamėlę. Dabar žmogui likusi viltis, kad kitų nušalusių pirštų nereikės amputuoti.
Palatos kaimynas Jonas ūkininkauja Dirvonėnuose (Šiaulių r.) Jonas sako, kad nei namie, nei dabar ligoninėje nejautė jokio pirštų skausmo. Žmona pastebėjo, kad pirštas pamėlęs, ir liepė važiuoti į ligoninę. 63 metų ūkininkas nenorėjo kreiptis į medikus, bet kėlė nerimą ir tai, kad nežino, nuo ko pamėlo pirštas - nebuvo jo nei sumušęs, neprisimena, kad būtų nušalęs. A. Šapalas sako, jog nėra abejonių, kad pirštas nušalęs ir mano, kad pirštą gali tekti amputuoti.