Žemės ūkio ministerijai pateikus vadinamųjų „vaučerių“ arbai e–kuponų projektą savo vertinimus jau pateikė Finansų ir Teisingumo ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir Konkurencijos taryba. Iš išvadų matyti, kad sistema itin „skylėta“, nes kelia daugybę klausimų.
Pasiteiravus, ar pagal gautas pastabas bus koreguojama maisto kuponų sistema, DELFI iš Žemės ūkio ministerijos gavo atsakymą, kad šiuo metu yra nagrinėjamos gautos pastabas iš Finansų ir Teisingumo ministerijų, kitų institucijų ir socialinių partnerių, kurios bus aptartos su pastabas pateikusiomis institucijomis ir priimtas sprendimas.
Konkurencijos taryba: mažoms įmonėms valstybė suteiks ekonominį pranašumą
Vertindama projektą Konkurencijos taryba nagrinėjo, ar tai galima laikyti valstybės pagalba konkretiems verslams. Pastebima, kad nors projektu teigiama, kad tiesiogiai naudą gaus apsiperkantys gyventojai, iš tiesų pati sistema parengta taip, kad jos antrinis poveikis nukreiptas tik į mažus ūkio subjektus.
„Todėl e. kuponų programa suteikia atrankinį ekonominį pranašumą netiesioginės naudos gavėjams. (...) Iš valstybės lėšų finansuojamais e. kuponais maisto ir žemės ūkio produktus bus galima įsigyti tik iš konkrečių mažų ūkio subjektų, kuriems dėl šios priežasties palyginus su kitais rinkos dalyviais būtų suteikiamas ekonominis pranašumas. (...) Taip pat pažymėtina, kad E. kuponų programoje nustatyta sąlyga, kad e. kuponais bus galima atsiskaityti tik perkant iš mažų ūkio subjektų, gali privilegijuoti mažus ūkio subjektus su jais konkuruojančių, tačiau į šią kategorija nepatenkančių, ūkio subjektų atžvilgiu.“, – rašoma išvadose.
Pastebėta ir tai, kad dėl to, jog mažų įmonių, dalyvausiančių e. kuponų programoje, pardavinėjamos prekės yra konkurencingos vidaus rinkoje, e. kuponų programa potencialiai galėtų turėti poveikį ES narių tarpusavio prekybai.
„Konkurencijos tarybos nuomone, e. kuponų programai vykdyti skiriamas finansavimas galėtų suteikti netiesioginę naudą mažiems ūkio subjektams ir atitikti visus valstybės pagalbos kriterijus“, – rašoma ir pridedama, kad tokia parama galima tik gavus iš Europos Komisijos pritarimą.
Konkurencijos taryba DELFI apibendrino, kad e. kuponų idėja yra politinis klausimas ir, jeigu bus nuspręsta ją įgyvendinti, priimami sprendimai turės atitikti teisės aktų reikalavimus.
Išlaidas patirtų ir sistemoje norinčios dalyvauti įmonės
Teisingumo ministerija teikdama savo išvadas kritikavo tai, kad skaičiuojant, kiek gi prireiks šiai idėjai įvertintas tik pačių kuponų kompensavimas. Neįvertinta, kad papildomų lėšų reikės ir pačios sistemos sukūrimui, administravimui, o taip pat galimai ir naujiems darbuotojams.
Be visa to, tikėtina, kad papildomų išlaidų patirs ir patys verslai, kurie norės dalyvauti e. kuponų sistemoje.
„Poreikis užtikrinti, jog tuo pačiu kuponu nebūtų leidžiama pasinaudoti daugiau nei vieną kartą, tikėtina, sąlygos poreikį įdiegti ar įsigyti tam tikrą įrangą, kurios pagalba bus fiksuojamas/tikrinamas e. kupono panaudojimo faktas“, – nurodo Teisingumo ministerija.
Jie taip pat išskyrė, kad nėra objektyviai pagrįsta, kodėl „vaučerius“ gaus tik asmenys, kurie augina vaikus iki 6 metų.
„Tuo pačiu turėtų būti įtvirtintas mechanizmas, užtikrinantis, kad teikiama parama naudotųsi tie gavėjai, kuriems ji yra skiriama (t. y., kad teisė pasinaudoti e. kuponu nebūtų perleidžiama kitiems asmenims). (...) Manytume, e. kuponų naudojimo metu turėtų būti tikrinama e. kuponus naudojančių asmens tapatybė, ar imamasi kitų priemonių, leidžiančių nustatyti, ar e. kuponą siekia panaudoti asmuo, turintis teisę jį naudoti. Šiame kontekste siūlytina įvertinti ir tai, kad teisę į e. kuponą suteikiant dviem asmenims (pavyzdžiui, vaikų iki 6 metų tėvams) praktikoje gali kilti problemų tuo atveju, jei jie nesutartų, kuris iš jų turėtų panaudoti e. kuponą“, – pastabas surašė Teisingumo ministerija.
DELFI kreipėsi platesnio komentaro, ar galybė pastabų reiškia, kad Teisingumo ministerija siūlytų atsisakyti šios idėjos, tačiau atsakyme teigiama, kad klausimai dėl pačio projekto reikalingumo nekeliami.
„Ministerijos specialistai itin atidžiai vertina kiekvieną įstatymo projektą – jo teisinio reguliavimo tikslą, teisinį pagrindą, teisinio reguliavimo priemones, galimas pasekmes bei teisės techniką. Šuo atveju jų išvadoje nekeliama abejonių dėl įstatymo projekto tikslų. Buvo pateiktos pastabos ir pasiūlymai, kaip patobulinti šio teisės akto galutinį variantą, kad nebūtų įstatymo spragų, teisinių dviprasmybių, prieštaravimų kitiems teisės aktams“, – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.
VMI nesijaučia pasiruošusi sistemai
Žemės ūkio ministerija buvo numačiusi, kad nuolaidas, kurias už „vaučerius“ suteiktų labai mažos įmonės turėtų kompensuoti Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Tačiau tiek Finansų ministerija, tiek VMI savo išvadose siūlo kitokį kompensacinį modelį.
Finansų ministerija DELFI teigia, kad savo išvadomis atkreipia dėmesį, jog VMI funkcijos yra susijusios su mokesčių administravimu, o ŽŪM siūloma e–kuponų sistema nėra mokestinė lengvata. Todėl VMI neturėtų būti e–kuponų išmokas administruojančia institucija.
„Atsižvelgiant į tai ir siekiant išvengti funkcijų dubliavimo, Finansų ministerija pasiūlė ŽŪM įvertinti, ar nebūtų tikslingiau šias funkcijas pavesti tai pačiai institucijai, kuri ir išduos pačius kuponus. Dėl Teisingumo ministerijos pastebėjimo, kad papildomų išlaidų gali patirti ir patys sistemoje dalyvaujantys verslai – tą turėtų įvertinti įstatymo projekto rengėjai“, – DELFI komentavo Finansų ministerija.
Pasiteiravus, ar nemanoma kuponų sistemos atsisakyti ir vietoje to taikyti mokestines lengvatas, gautas atsakymas, kad „Vyriausybė svarstė ir pritarė Finansų ministerijos nuomonei, kad nėra tikslinga mažinti PVM tarifą maisto produktams“.
VMI savo išvadose nurodė, kad net neturėtų galimybių vykdyti kompensacijų išmokėjimo.
„Manome, kad kompensacijų išmokėjimo sistema turi būti tvarkoma vienos institucijos ne tik dėl funkcijų dubliavimosi, bet ir dėl to, kad priešingu atveju bus reikalingas papildomas finansavimas duomenų mainams tarp abiejų institucijų užtikrinimui, pakankamai sudėtingos kompensacinės sistemos kitoje, nei apskaitomi e. kuponai, institucijoje sukūrimui bei vėlesniam jos administravimui. (...) Nuo 2018 m. liepos 3 d. VMI buhalterinės apskaitos organizavimo funkcijos perduotos Nacionaliniam bendrųjų funkcijų centrui (NBFC), todėl atsiskaitymus su tiekėjais ir kitais subjektais vykdo NBFC darbuotojai. VMI neliko darbuotojų, vykdančių buhalterinės apskaitos funkcijas, ir turinčių teisę atlikti mokėjimo nurodymus, todėl atsiskaitymų už e. kuponus išlaidų apskaityti ir apmokėti VMI neturi galimybių“, – rašoma išvadose.
Dėl to pasiūlytas kitas kompensacinis mechanizmas: įmonės siekiančios dalyvauti e. kuponų programoje pateikdamos prašymą registruotis e. kuponų programoje, jame nurodo ir banko sąskaitas, į kurias pageidauja gauti kompensacijas. Tuomet gautų iš pirkėjų e. kuponų numerius kiekvieną mėnesį suveda į e. kuponų informacinę sistemą (EKIS), o ši vykdo tikrinimus dėl išduodamų e. kuponų kiekių bei teikiamos paramos.
Tačiau derėtų pridėti, kad būtent tokiai sistemai taip pat reikės papildomų lėšų, kurių šiuo metu Žemės ūkio ministerija nenumatė.
Finansų ministerija savo išvadose taip pat priminė, kad patvirtintame 2019 m. valstybės biudžete papildomų lėšų e.kupono sistemai įgyvendinti nėra numatyta, todėl e.kupono sistemos dalyviams suteiktos nuolaidos turėtų būti kompensuojamos iš 2019 m. Žemės ūkio ministerijai numatytų asignavimų. O dėl tolimesnio finansavimo 2020 m. ir vėlesniais metais turėtų būti susitarta derybų su Ministru Pirmininku ir finansų ministru metu.
Mauricas: Lietuva per maža valstybė ir nepakankamai turtinga tokiems eksperimentams
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas DELFI komentuoja, kad iš ties e–kuponų sistema sukurs papildomų biurokratinių kaštų, kurie, remiantis kitų šalių patirtimi, būna dideli. Jis įžvelgia, kad automatiškai dėl to atsiranda ir didesnė korupcijos galimybė. Be to, dalis mažesnių verslų neįstengs įpirkti reikalingų technologijų kuponų tikrinimui.
„Tada tie tikslai dalinai kaip ir nepasiekiami, nes patys smulkiausi neturės pakankamai ar laiko, ar finansinių resursų, galbūt, iš viso nesinaudos ir aktyviausiai naudosis tam tikros įmonės, kas sukompromituos visą idėją, nes gali išaiškėti tai, kas Lietuvoje dažnai ir būna, kad ne tiek sąžiningas verslas didžiausią naudą susikraus, o tie, kurie kaip prioritetą išsikels, stengsis pasinaudoti visais įmanomais būdais ta parama ir ne visai etiškais būdais, nes yra kaip galima dirbtinai šiek tiek padidinti tų „vaučerių“ panaudojimą.
Kontekstas, kad neva rūpinamasi, bet rūpinantis dar prikuriama mechanizmų, biurokratinių kliūčių ir galutiniame rezultate visiems būna blogiau. Jei tik vienai grupei „vaučeriai“ taikomi, o kitai ne, didelė tikimybė, kad kaina išaugs po tokios iniciatyvos. Tada rezultatas bus toks, kad dalis su „vaučeriais“ kažkiek galbūt pigiau galės nusipirkti, bet tikrai ne visa „vaučerio“ apimti, o kiti brangiau pirks. Tai dirbtinis įsikišimas į rinką, rinkos fragmentavimas“, – mano ekonomistas.
Jo teigimu, e–kuponų sistema yra schema, leidžianti netiesiogiai proteguoti vietos gamintojus ir smulkųjį verslą. Taip apeinami ES draudimai ir susitelkiama į svarbią rinkėjų kategoriją.
„Lietuvoje tikslas įvardijamas mažinti kainas, kas, manyčiau, kad nebūtinai bus šios iniciatyvos rezultatas. O gal nenorima tiksliai įvardyti, kam ta iniciatyva skiriama“, – sako jis.
Ekonomisto teigimu, daug efektyviau būtų smulkųjį verslą skatinti per miestų teritorijų planavimą bei skatinant internetinę prekybą.
„Labai didelė mažmeninės prekybos dalis Lietuvoje sukoncentruota didžiųjų prekybos tinklų rankose ir viena iš priežasčių tokio koncentravimo, kad labai liberaliai buvo duodami leidimai statyti miestų centruose, ir ypatingai smulkiam verslui sunku įeiti į tam tikrus miestus centrus. Nuo to reikėtų pradėti. (...) Populiarėja tiesioginė prekyba iš gamintojo – internetinė. Tai internetiniai tinklalapiai galėtų būti skatinami kurti, kad vartotojas galėtų vieną kitą produktą nusipirkti iš ūkininko internetu.
Manau, kad Lietuva per maža valstybė ir ne tiek turtinga ir turinti aibę kitų neišspręstų socialinių iššūkių, kad galėtų sau leisti daryti tokius eksperimentus“, – teigia ekonomistas pridėdamas, kad valdžia tiesiogiai galėtų didinti lėšas socialiniai apsaugai, vaiko pinigams ar mažinti mokesčius smulkiesiems ūkininkams.
DELFI primena, kad dabar Žemės ūkio ministerija yra numačiusi, jog e-kuponų sistemoje galės dalyvauti labai mažos įmonės, o pačius kuponus įsigyti asmenys auginantys vaikus iki 6 metų. Skaičiuojama, kad vieno kupono vertė galėtų būti 2 eurai, per vieną mėnesį vienam vaikui būtų skirta iš viso 6 eurai (3 kuponai po 2 eurus). Nurodoma, kad Lietuvoje vaikų iki 6 metų (imtinai) yra apie 200 tūkst. Tad vieniems metams reikėtų 14,4 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų kompensacijoms. Taip pat projekte tikinama, kad sukuriant ir tvarkant EKIS būtų naudojami valstybės įmonei Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui skirti asignavimai, dėl to papildomų biudžeto lėšų nereikėtų skirti.
