Jei kam atrodė, kad mokytojų streiko metu S. Skvernelio išsakyti kaltinimai profesinėms sąjungoms, parlamentinei opozicijai ir tam pačiam A. Tapinui buvo spontaniškas nusišnekėjimas neatlaikius įtampos ar koks pasikarščiavimas, tai gerokai apsirikote. Protestuotojų minios išsiskirstė, mokytojai iš užimtos ministerijos grįžo namo švęsti Kalėdų, sulaukusi mokesčių reformos liaudis pridėtus prie atlyginimais vadinamų pašalpų eurus avansu išpleškino į dangų naujametę naktį, jau Trys Karaliai suka į kiemą, o premjero ir LVŽS lyderių retorika vis neprarado negražiu lenkišku žodžiu pavadintos gimnazistės dirglumo.
Pagal Degančios kepurės dėsnį prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinime ištartus žodžius „Viską įveiksime, jeigu neleisime įsigalėti karingam neraštingumui ir agresyviam populizmui“ iškart prisitaikė sau Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir LVŽS frakcijos vadovas Ramūnas Karbauskis. O tada, kai tiedu jau buvo ištaškę visą įniršį, S. Skvernelis užrietė nosį: „Čia tikrai ne apie mus“.
Ir nuėjo skaityti pažymų, kurias, atsakydamos į pernykščius premjero klausimus, surašė Valstybės saugumo departamentas, Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas, Lietuvos kriminalinės policijos biuras, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Vadovybės apsaugos departamentas, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, Muitinės departamento Muitinės kriminalinė tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba bei Kalėjimų departamentas.
Jei jose bent paraštėse būtų paminėti konservatoriai arba A. Tapinas, kaip perversmo organizatoriai, tie raštai iškart būtų nutekėję iš vyriausybės rūmų tokia pat sraunia čiurkšle, kaip pavasarį iš Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto liejosi pažymos apie politikų ryšius su „MG Baltic“. Bet dabar tikriausiai taip ir liks įslaptinta informacija, nes, pasak žiniasklaidos, kai kurie teikti duomenys susiję su pačių „valstiečių“ frakcijos atstovais. Tais, kurie suspėja ir į Labanorą medžių gelbėti, ir Kaune atimtų vaikų vaduoti, ir pas streikuojančius mokytojus pro langą įsiropšti.
Premjero laikrodis tiksi vis garsiau, skaičiuodamas dienas iki sausio 19 dieną numatyto LVŽS suvažiavimo, kuriame R. Karbauskis turėtų palaiminti jo svajonę užimti Daukanto aikštės rūmus. O dabar jau ir tas 14 dienų, per kurias dar galėtų atsiprašyti A. Tapino bei paneigti savo žodžius, šio vadinamus šmeižtu.
Dar ne taip seniai mūsų Baudžiamojo proceso kodekse šmeižto byloms buvo numatyta keistoka privataus kaltinimo procedūra, kai pasijutęs apšmeižtu asmuo ir jo advokatai patys turėjo surinkti įkalčius ir įrodinėti teisme šmeižiko kaltę. 2017 m. vasarą Seimas išbraukė iš kodekso privataus kaltinimo institutą ir dabar A. Tapinui teks kreiptis į prokurorus, o jau šie nuspręs, ar yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą.
Ar šmeižto byla gali tapti lemiamu argumentu R. Karbauskiui apsisprendžiant kandidatu kelti lizinginį premjerą ar pačiam dalyvauti grumtynėse dėl prezidento regalijų?
Manau, tikrai ne, nes būsimi S. Skvernelio rinkėjai iki prezidento rinkimų apie šią bylą išgirs tik kaip apie dar vieną klastingųjų konservatorių ir jiems simpatizuojančios sisteminės žiniasklaidos išpuolį prieš jų mylimą politiką. O feisbuko burbulas, kuriame A. Tapino ultimatumas sprogo it paskutinis naujametis fejerverkas, vis tiek nebalsuotų už LVŽS kandidatą, kas juo betaptų.