Valstybinės ginklų gamintojos „Norinco“ svetainėje paskelbtame trumpame vaizdo įraše matyti, kaip lėktuvo numetama didžiulė bomba sukelia milžinišką ugnies kamuolį ir juodų dūmų stulpą.
Valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ trečiadienį socialiniuose tinkluose pirmą kartą apibūdino bombą ir pavadino ją „Visų bombų motinos“ kiniškąja versija“.
Bombą, kuri, „Xinhua“ teigimu, savo galia nusileidžia tik branduoliniams ginklams, numetė kinų bombonešis H-6K.
Kol kas nebuvo paskelbta tikslios informacijos apie sprogimo datą, vietą ar skersmenį.
2017 metais JAV kariuomenė numetė galingiausią savo arsenale konvencinį užtaisą „Visų bombų motiną“ (MOAB), mėgindama sunaikinti tunelių tinklą, kurį Afganistano rytuose naudojo džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“ (IS).
JAV prezidentas Donaldas Trumpas tuomet sakė, kad „didžiuojasi“ savo kariais ir pasveikino juos sėkmingai įvykdžius misiją.
Išbandyta Kinijos bomba yra 5–6 m ilgio, bet sveria mažiau nei amerikietiška versija, teigia karo apžvalgininkas Wei Dongxu, kurį penktadienį citavo pusiau oficialus dienraštis „Global Times“.
„Sukeltas didžiulis sprogimas lengvai nušluotų sausumos įtvirtinimus“, – sakė analitikas.
2018-aisiais Kinijos karinis biudžetas išaugo aštuoniais procentais, lyginant su praėjusiais metais – iš viso daugiau nei 154 milijardais eurų.
Griežtina toną
Kinija šią savaitę patvirtino, kad, esant būtinybei, imsis karinių priemonių, kad susigrąžintų Taivaną.
Prezidentas Xi Jinpingas trečiadienį sakė, kad Pekinas „pasilieka galimybę imtis visų reikalingų priemonių“. Bet kokiu atveju Taivanas esą vėl bus suvienytas su žemynine dalimi. Tai, pasak Xi Jinpingo, pasitarnaus taivaniečių interesui ir gerovei.
Taip Kinijos prezidentas kalbėjo prisimindamas 1979 metų žinią Taipėjui, kurioje komunistinė vadovybė Pekine paragino Taivaną susivienyti ir nutraukti karinę konfrontaciją.
Kinija nuo pilietinio karo pabaigos ir Mao Dzedungo vadovaujamos Komunistų partijos pergalės prieš Guomindano nacionalistus 1949-aisaiais Taivano salą laiko separatistine provincija ir siekia ją susigrąžinti savo sąlygomis.
Nors Taivanas atsiskyrė nuo Kinijos, tačiau niekuomet formaliai nepriklausomybės nepaskelbė.
„Kinija privalo būti suvienyta ir bus suvienyta... tai neišvengiamas reikalavimas Kinijos tautos didžiajam atsinaujinimui naujojoje epochoje“, – pabrėžė Xi Jinpingas.
Kinija tebelaiko demokratinį Taivaną savo teritorijos dalimi, kurią reikėtų susigrąžinti, nors žemyninė dalis ir sala gyvena atskirai nuo pilietinio karo pabaigos 1949 metais.
Taivanas laiko save suverenia valstybe, turi savo valiutą, atskirą politinę ir teisinę sistemas, bet niekada nėra oficialiai paskelbęs nepriklausomybės nuo žemyninės dalies.
Kinijos ir Taivano santykiai buvo įtempti pastaruosius dvejus metus, nuo Tsai Ing-wen išrinkimo salos prezidente. Ši lyderė atsisako pripažinti Pekino poziciją, kad Taivanas yra „vienos Kinijos“ dalis.
Antradienį Tsai Ing-wen perspėjo Pekiną, kad Taivano žmonės niekada neatsisakys savo laisvės, nebūdingos autoritariškai valdomai žemyninei Kinijai.
Pekinas „privalo gerbti 23 mln. žmonių laisvės ir demokratijos reikalavimą“, taip pat „privalo laikytis taikių ir lygiaverčių sąlygų mūsų nesutarimams spręsti“, sakė ji.