Priminsiu, kad kovai su emigracija Seime dar anoje kadencijoje buvo sukurta nuolatinė Migracijos komisija, turinti rengti, svarstyti, siūlyti įstatymo projektus ir juos teikti Seimui. Tuomet atrodė, kad komisijos sudarymas gali tapti lūžiu, tačiau rezultatas, švelniai tariant, lūkesčių nepateisino. Štai oficialioje Seimo interneto svetainėje galime pamatyti komisijos darbo rezultatą: per du metus svarstyti tik 6 projektai, išleisti 25 pranešimai spaudai, kurių dauguma informacinio pobūdžio.
Manau, kad Seimas pritars siūlymui ir Vyriausybė dės visas pastangas, kad reikiami įstatymai, skatinantys grįžti mūsų tautiečius, būtų priimti jau kitais metais.
Vytautas Kamblevičius

Atsidarome komisijos darbotvarkes. Nesiplėsiu apie tai, kad NUOLATINĖ komisija renkasi geriausiu atveju dukart per mėnesį, geriau atkreipsiu dėmesį į darbotvarkių turinį. Tiksliau apie jo nebuvimą. Komisijos posėdžiai trunka ne daugiau 2 val., per kurias matyt tik gadinamas oras, nes per du paskutinius metus nebuvo įgyvendinta praktiškai jokia iniciatyva.

O visuomenėje šurmulys kyla ne tik dėl mūsiškių emigracijos, bet ir dėl imigrantų, kurių pas mus vis daugėja. Štai ir Vilnius ėmėsi socialinės akcijos „Aš – vilnietis“, kuria bandoma pripratinti miestiečius prie kitataučių. Nekomentuosiu pačios idėjos, tačiau faktas tas, kad imigracija į Lietuvą auga. Jau kuris laikas žiniasklaidoje matome pranešimus ne tik apie imigrantų padaromus nusikaltimus, bet ir apie jų dirbamus darbus. Pavyzdžiui, ukrainiečiai, įsitvirtinę statybų sektoriuje, jau perima ir tolimųjų reisų vairuotojų darbo vietas, iš kurių išstumiami lietuviai, nesutinkantys dirbti už ženkliai mažesnį atlyginimą, kurį mielai priima imigrantai.

Kol mūsų tautiečiai bėga iš Lietuvos, jų vietas užima už mažesnę algą sutinkantys dirbti imigrantai. Tuo naudotis bando apsukrūs verslininkai, spausdami iš susidariusios situacijos maksimumą, ima mokėti grašius. Čia atsiranda dar viena problema – mažinami atlyginimai, kurie netiesiogiai dar labiau skatina lietuvius palikti tėvynę. Susidaro užburtas ratas, kurio sprendimo būdų ieškoti vengiama. Kyla klausimas, kodėl Migracijos komisija nesiima iš esmės spręsti net šių probleminių temų?

Nesusitelkta ir nesugebėta buvo pasipriešinti net Migracijos paktui, kurį taip laimino ir popino mūsų nomenklatūrinis „elitas“. Seimui nebuvo pateiktos jokios išvados, visuomenė nebuvo supažindinta su Pakto turiniu. Galų gale, ar bent patys Migracijos komisijos nariai perskaitė dokumentą, dėl kurio pasirašymo pasauliniu mastu kilo audringos diskusijos? Vien šis, sakyčiau net nusikalstamas neveikimas, parodo, kad Migracijos komisija neįgali ir imtis realių darbų neturi nei noro, nei gebėjimų.

Štai todėl, matydami tokią apatišką komisiją, užregistravome nutarimą patys. Tiksliau 24 patriotiškai nusiteikę Seimo nariai iš skirtingų frakcijų (nutarimo nepasirašė tik konservatoriai ir socialdemokratai). Manau, kad Seimas pritars siūlymui ir Vyriausybė dės visas pastangas, kad reikiami įstatymai, skatinantys grįžti mūsų tautiečius, būtų priimti jau kitais metais. Šio tikslo siekėme ir eidami į 2016 m. Seimo rinkimus. Emigrantų grąžinimas buvo prioritetinis klausimas mūsų programoje, tad nebesikliauname butaforine Migracijos komisija ir bandome patys pasiekti konkretų rezultatą, padėsiantį susigrąžinti brangiausią Lietuvos turtą – žmones.