Šia pertvarka siekiama centralizuoti bendrąsias funkcijas, regionuose atsisakyti vadovaujančių pareigybių. Departamentas skaičiuoja, kad tai leis sutaupyti 1,8 mln. eurų per metus.
„Regionuose buvo atskiri skyriai, kurie rūpinosi viešųjų pirkimų, personalo, klausimais. Dabar personalo, finansų ir viešųjų pirkimų valdymas bus daromas centralizuotai. Šie klausimai praktiškai bus valdomi tiesiai iš departamento“, – BNS sakė PAGD direktoriaus pavaduotojas Giedrius Sakalinskas.
Nuo sausio 1-osios prie PAGD prijungta Alytaus, Kauno, Klaipėdos Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus apskričių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos.
Prie PAGD taip pat prijungta Elektrėnų priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba, Mažeikių objektinės priešgaisrinės gelbėjimo valdyba bei Visagino priešgaisrinės gelbėjimo valdyba.
Kiek žmonių po reorganizacijos neteks darbo, G. Sakalinskas negalėjo pasakyti.
„Šiai dienai pasirašoma daug dokumentų, įsakymų, kuomet skiriami į pareigas darbuotojai, kai kurie skiriami į žemesnes, kai kurie atleidžiami. Šiai dienai fiziškai negaliu pasakyti, šiuo metu net pasirašomi dokumentai. Visoje mūsų sistemoje, priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, yra per 4 tūkstančiai darbuotojų“, – BNS teigė G. Sakalinskas.
Nuo sausio 1 dienos juridinio asmens statusą turės Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Bendrasis pagalbos centras, Gaisrinių tyrimų centras ir Ugniagesių gelbėtojų mokykla.
Šiemet Lietuvoje kilo daugiau nei 13 tūkst. gaisrų, juose žuvo 86 žmonės. Manoma, kad tai bus pats mažiausias žuvusiųjų skaičius per keliolika metų. Iki tol gaisrų aukų skaičius per metus perkopdavo šimtą.
Pasak G. Sakalinsko, į gaisrus vykstančių ugniagesių etatai nemažinami ir neoptimizuojami.