Kanclerės Angelos Merkel ministrų kabinetas patvirtino naujus imigracijos įstatymus, kuriuos kitąmet dar turės patvirtinti parlamentas, kuris, manoma, pasiūlys tam tikrų pakeitimų.

Ekonomikos ministras Peteris Altmaieris ministrų kabineto pritarimą Vokietijos imigracijos įstatymų pakeitimams, kurių nekantriai laukė verslo grupės, pavadino istorine diena.

Naujuoju įstatymų siekiama pritraukti kvalifikuotus darbuotojus, kalbančius vokiškai, ir žadama palengvinti vizos išdavimo procedūras bei mažesnę biurokratinę naštą. Vokietija tikisi pritraukti ir darbuotojus iš ne ES valstybių.

„Norint užtikrinti Vokietijos gerovę ir užpildyti laisvas darbo vietas, mums reikia darbo jėgos iš trečiųjų šalių“, - sakė vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis.

Darbo ieškantys virėjai, metalurgijos pramonės darbuotojai ar informacinių technologijų specialistai galės gyventi ir ieškotis darbo Vokietijoje 6 mėnesius, su sąlyga, kad jie patys pasirūpins savo finansine padėtimi.

Atskiru kontraversišku pasiūlymu siekiama leisti kai kuriems pabėgėliams, kurių gimtosios šalys yra laikomos nesaugiomis, pasilikti Vokietijoje neribotą laiką. Norėdami gauti leidimą nuolat gyventi šalyje, pabėgėliai turi būti pradirbę 18 mėnesių pilnu etatu, bent jau vidutiniškai mokėti vokiečių kalbą, neturėti jokios kriminalinės praeities ir turėti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus.

„Neturime deportuoti visų žmonių“, - sakė darbo ministras Hubertusas Heilas, pažymėjęs, kad dauguma naujų atvykėlių „kalba vokiškai, dirba, yra produktyvūs ir naudingi Vokietijai“.

Nepaisant ministrų palaikymo, pasiūlymas pabėgėliams suteikti galimybę nuolat gyventi Vokietijoje buvo kritikuojamas dėl to, kad jis neva skatina prekybą žmonėmis, nusikaltėliams pažadant migrantams, jog Vokietija suteiks jiems leidimą gyventi šalyje. Imigracija yra itin aktuali politikos tema Vokietijoje, kuri priėmė daugiau nei milijoną migrantų, daugiausia musulmonų, nuo 2015 m.

Didelis migrantų antplūdis įžiebė visuomenės pasipiktinimą, kuris leido kraštutinės dešinės ir antiimigracinės partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) patekti į parlamentą praeitais metais. AfD dabar yra didžiausia parlamento opozicijos partija.

Tačiau Vokietija taip pat nerimauja, kad palikti likimo valiai migrantai gali imtis darbų juodojoje rinkoje, nesulaukdami galutinio Vokietijos institucijų sprendimo dėl jų prieglobsčio prašymų.

Ministrai pabrėžė, kad naujaisiais įstatymais siekiama rasti „pragmatišką sprendimą“, kuris padės išspręsti prieglobsčio prašytojų problemas. Dauguma pabėgėlių, tikina Vokietija, negali grįžti į gimtąsias šalis, nes ten jiems gresia pavojus.

Ekonomikos ministras P. Altmaieris teigė, kad naujasis imigracijos įstatymas ypač padės Vokietijos smulkiam ir vidutiniam verslui, kuris praeityje „kentėjo dėl didelių įmonių konkurencijos, kurios prisitraukia aukštos kvalifikacijos darbuotojus“.