Branduolinių ginklų analitikas atskleidė neįtikėtiną rusiškojo „Google Earth“ atitikmens klaidą.

Internetinių žemėlapių kompanija „Yandex“, siūlanti palydovinių žemėlapių paslaugą, bandė paslėpti karines užsienio bazes Turkijoje ir Izraelyje susiliejusiomis dėmėmis. Tačiau rezultatas buvo visiškai priešingas trokštamam tikslui – šios vietos buvo išryškintos ir pastebėtos.

Savo demaskuojančiame straipsnyje, kuris šį neapsižiūrėjimą iškelia į dienos šviesą, Mattas Korda iš Amerikos mokslininkų federacijos (FAS) praneša, kad „Yandex“ susiliejusiu vaizdu paslėpė „daugiau nei tris šimtus Turkijoje ir Izraelyje esančių karinių objektų“.

„Daugelis objektų jau buvo žinomi, bet yra ir daug tokių, kurie, žvelgiant į palydovinius žemėlapius, atrodo visiškai nepavojingi. Vaizdo suliejimas šiose vietose išduoda, kad jų paskirtis yra karinė“, – „Twitter“ savo atradimus paskelbė M. Korda ir pridėjo nuotrauką, kurioje sulietas vaizdas slepia daugiabutį Stambule.

M. Korda pabrėžia, kad tokio objekto kaip NATO Jungtinė sausumos pajėgų vadavietė Izmire, Turkijoje, vaizdas „Google Earth“ nėra sulietas.

Panašu, jog „Yandex“ pakluso prašymui sulieti „tam tikrų objektų vaizdą taip, kad šie nebūtų atpažįstami“. Kas pateikė tokį prašymą, neaišku.

M. Korda „News Corp“ sakė, kad „tikimybė, jog „Yandex“ šių objektų vaizdą padarė neaiškų savo valia, yra labai menka“.

„Labai tikėtina, kad be dviejų valstybių pateiktų sąrašų „Yandex“ netgi neturėtų supratimo apie šiuos objektus“, – teigė M. Korda.

Jo teigimu, „Yandex“ kol kas yra vienintelė jam žinoma palydovinių žemėlapių paslaugos sistema, sulietu vaizdu paslėpusi Izraelyje ir Turkijoje esančius objektus.

„Šios sulieto vaizdo slepiamos vietovės yra pačios įvairiausios: nuo tokių didelių kompleksų kaip aerodromai ar amunicijos saugojimo bunkeriai iki mažų niekuo neišsiskiriančių miestų kvartalų pastatų“, – savo tyrime rašė M. Korda.

Jis pridūrė, kad praeityje panašiai pasielgusi yra ir „Google Maps“, vykdydama vyriausybių, kurios troško nukreipti dėmesį nuo slaptų karinių ar politinių objektų, prašymus.

„Nors konkrečių objektų suliejimas neabejotinai yra neįprastas dalykas, palydovinių žemėlapių kompanijos gali sumažinti tam tikrų vaizdų grupių skiriamąją gebą prieš paskelbdamos juos tokiose platformose kaip „Yandex“ ar „Google Earth“. Iš tiesų, jei apžvelgtumėte žemės rutulį besinaudodami šiomis platformomis, pastebėtumėte, kad skirtingos vietovės vaizduojamos įvairia skiriamąja geba“, – rašė M. Korda.

„Pavyzdžiui, Toronto centro vaizdai visuomet yra itin didelės skiriamosios gebos. O štai Jeruzalės centras – priešingai, jo vaizdų skiriamoji geba mažesnė ir jie visada būna ne tokie aiškūs, vos galima įžiūrėti pakelėje stovinčius automobilius“, – aiškino mokslininkas.

Daug laiko branduolinių ginklų tyrinėjimams skiriantis M. Korda pabrėžia, kad „Yandex“ bandymas cenzūruoti šią itin slaptą informaciją kompanijai smarkiai atsirūgo.

Jis taip pat pažymėjo, jog kompanija paryškino didelį kiekį Izraelyje esančių karinių objektų.

„News Corp“ kreipėsi į „Yandex“ ir NATO Jungtinę sausumos pajėgų vadavietę Izmire su prašymu pakomentuoti.

Kol kas neaišku, kaip „Yandex“ ketina atsakyti į M. Kordos tyrimą. Mokslininkas tvirtino kol kas nesulaukęs jokios oficialios kompanijos reakcijos, o minėti vaizdai žemėlapiuose išlieka susilieję.

Kur slypi problema?

M. Korda teigia, kad pasirinktų palydovinių žemėlapių vaizdų suliejimas buvo įprastas ir efektyvus cenzūros metodas prieš prasidedant atviro kodo ir didelės skiriamosios gebos vaizdų platinimui.

Kreipdamosi į „Yandex“, abiejų šalių institucijos greičiausiai tiesiog vadovavosi šiomis ilgalaikėmis įsitvirtinusiomis praktikomis“, – sako mokslininkas.

Tačiau, jo tvirtinimu, kai didelės skiriamosios gebos palydoviniai vaizdai tampa vis paprasčiau prieinami, tokio pobūdžio cenzūra kaip šiuo atveju „paprasčiausiai praranda prasmę“.

M. Korda pažymi, kad „Yandex“ vaizdo suliejimas taip pat išryškino raketų „Patriot“ baterijas Izraelyje ir tokius esminius žvalgybos padalinius kaip jau minėtoji NATO Jungtinė sausumos pajėgų vadavietė bei Incirliko oro bazė Turkijoje.

Nuo 1997-ųjų Kylo-Bingamo pataisa, JAV teisės aktas, neleidžia JAV kompanijoms skelbti palydovinių Izraelio vaizdų, kurie būtų didesnės skiriamosios gebos nei būtų galima rasti kituose komerciniuose šaltiniuose.

Tai reiškia, kad tokie paslaugų teikėjai kaip „Google Earth“ negali skelbti Izraelio vaizdų, kurie būtų didesnės nei dviejų metrų skiriamosios gebos – vadinasi, pabandžius smarkiai priartinti, mažai ką tepavyks pamatyti.

Besinaudojant „Google Earth“, pamėginus gerokai priartinti ir pažvelgti į tam tikras vietoves, pavyzdžiui, Tel Avivą ar Jeruzalę, negalima nieko įžiūrėti.

Panašiai nutinka ir žvelgiant į tokias Turkijos vietoves kaip Ankara, nors šie vaizdai nėra tokie iškraipyti kaip palydoviniai Izraelio vaizdai.

Visgi, jei norite pamatyti, kaip šios vietos atrodytų, tarkime, iš lėktuvo, besinaudodami „Google“ pamatysite ganėtinai gerą vaizdą.

Bet jei norėtumėte smarkiai priartinti tokias vietas kaip Sidnėjus ar Niujorkas, patirtis bus visiškai priešinga: net ir smarkiai priartinus, galima matyti labai geros kokybės gatvių vaizdus.

„Yandex“ nėra Kylo-Bingamo pataisos subjektas, tačiau M. Korda pastebi, kad kompanija paprastai jos laikosi, mat Rusija santykių su Izraeliu atžvilgiu elgiasi atsargiai. Turkijos šis įstatymas neapima.

Tačiau užuot padariusi visus Izraelio ir Turkijos vaizdus sunkiau įžiūrimus, „Yandex“ nutarė verčiau sulieti tam tikrus slaptus objektus, tokiu būdu tiesiog paryškindama tas vietas, kurios turėjo būti paslėptos jų nežinantiems ir neturintiems apie jas sužinoti.

„Galima beveik užtikrintai teigti, kad šis suliejimas yra tiek Turkijos, tiek Izraelio prašymų rezultatas. Atrodo gerokai neįtikėtina, jog Rusijos kompanija savo noru imtųsi tokios daug laiko suryjančios užduoties“, – rašė M. Korda.

Mokslininko teigimu, taip padaręs, „Yandex“ suteikė galimybę smalsiems interneto vartotojams patikrinti, kaip sulieti vietovių vaizdai atrodo „Google Maps“ ir palyginti neryškius objektus „Yandex“ su nesulietais „Google Maps“ žiemėlapiais.

Jokie Rusijos, Rytų Europos, Centrinės Azijos ar Artimųjų Rytų objektai sulieti nebuvo.

Rusijos karinių bazių Sirijoje vaizdas taip pat nėra sulietas, tačiau beveik visų Sirijos vaizdų skiriamoji geba yra maža – panašiai, kaip ir Izraelio vaizdavimas „Google Maps“. Priartinus Damaską „Google Maps“, taip pat išryškėja maža vaizdų skiriamoji geba, tačiau vaizdas yra aiškesnis nei Izraelio atveju.