„Pilies dirbtuvės – kūrybinių gamintojų vieta, kur jie gali dirbti bendrose erdvėse ar nuosavose studijose. Ši vieta buvo įkurta su tikslu, kad kiekvienas kūrėjas galėtų dirbti bet kuriuo jam patogiu metu, 24 val. per parą. Juk ne paslaptis, kad daugeliui menininkų geriausios idėjos ateina naktį“, – pasakoja Pilies dirbtuvių įkūrėja Solveiga Kurgonaitė, idėją parsivežusi iš Izraelio. Ji priduria, kad tokios struktūros pas mus dar yra tik besikuriančios, bet užsienyje – labai populiarios: Vokietijoje, JAV jos skaičiuoja apie 60 metų.
Neklausė aplinkinių, ir nepasigailėjo
Mintis Klaipėdoje įkurti darbo erdvę kūrybininkams S. Kurgonaitei kilo iškart atsikėlus į uostamiestį prieš trejus metus. Tuo metu ji pati rašė knygą ir ieškojo vietos, kur galėtų darbuotis. Supratusi, kad tokių erdvių trūksta ne jai vienai, subūrė grupę klaipėdiečių ir išgirdo patvirtinimą, kad tai – daugeliui aktualus klausimas.
„Buvo ir mane atkalbinėjusių, sakiusių, kad susirinks viso labo keturi žmonės, kad paklausos tokiai idėjai nėra ir ji greit užges. Vis tiek nusprendžiau pabandyti. Po trijų renginių, kuriuose pristačiau analogiškus pavyzdžius užsienyje ir idėjas, ką galima būtų padaryti Klaipėdoje, susibūrė tiek žmonių, kad net neradome tokio pastato mieste – kad ir apleisto, kad ir tuščio, – kur būtų galima įsikurti.
Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, įgyvendinantis projektus su Vakarų laivų gamykla, pasiūlė mums įsikurti šiame pastate. Gavau užduotį per mėnesį surasti nuomininkų 800 kvadratų plotui mažiausiai metams. Kiekvienas iš gamintojų pasirinko studijas, kuriose norėtų dirbti, pasirašėme sutartis ir Vakarų laivų gamykla, pamačiusi tokį rimtą susidomėjimą, perleido mums šias patalpas“, – pradžią prisimena S. Kurgonaitė ir priduria, kad dabar Pilies dirbtuvės yra mini judėjimas Klaipėdoje, kur šiuolaikiniai amatininkai, jauni žmonės, kuria nišinius, aukštos kokybės produktus.
Traukia itin maža kaina
S. Kurgonaitės teigimu, dėl uostamiestyje veikiančių Pilies dirbtuvių į Klaipėdą persikėlė gyventi net kelios šeimos. Vienas pagrindinių šių kūrybinių erdvių privalumų – nedidelė nuomos kaina. Miesto centre esančiose Pilies dirbtuvėse studijos kvadratinio metro nuoma kainuoja 1,5 eur, kai greta esančiuose pastatuose tokio paties ploto nuomos kaina siekia 10 eur. Be to, čia besidarbuojantiems menininkams Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas organizuoja įvairius susitikimus, renginius, mokymus apie verslo pradžią ir plėtrą.
„Apie vienus mūsų kūrybininkus neseniai rašė „BZN start“. Jie gamina žvakes iš palmių vaško, naudoja tik ekologiškus priedus. „BZN start“ išrinko juos kaip vieną perspektyviausių verslų, nes kūrėjai tą didžiulį šuolį padarė per mažiau nei metus. Reikia matyti, kaip jie pradėjo: net neįsivaizdavo, kaip tas žvakes gaminti. Tai – didžiulis laimėjimas“, – Klaipėdos kūrėjų pasiekimais džiaugiasi S. Kurgonaitė.
Ji priduria, kad labai daug laisvės kūrėjams suteikia galimybė įsirengti studijas taip, kaip norisi ir patogu jiems patiems. Kai kurios grupės yra įsirengusios garso nepralaidžias sienas, čia vyksta jų repeticijos. Kiti susiplanuoja erdves taip, kad būtų patogu siūti kostiumus Klaipėdos dramos teatrui ar šokti.
„Būna, ir užsienyje, ir Lietuvoje pristato naujų pastatų, išdažo sienas baltai, ir žmonės nedrąsiai eina į tokias patalpas, nes jie ten negali kurti, bijo prie visko prisiliesti, nes tai yra sterili erdvė, kur kūrybiškumas, nori to ar ne, užsiblokuoja. O čia gali susitvarkyti taip, kaip tau patinka, kaip namie. Pilies dirbtuvės yra ir kūrybinė, ir net šeimyninė erdvė – čia auga ir jaunųjų kūrėjų vaikai“, – tvirtina S. Kurgonaitė.
Moteris pabrėžia, kad Pilies dirbtuvės užpildė poreikį turėti kūrybinę vietą industriniame mieste. Iki tol kūrybininkai Klaipėdoje neturėjo nieko panašaus, buvo išsibarstę po visą miestą.
„Kai kurie iki tol kurdavo garažuose, kur žiemą būdavo labai šalta. Jie kurdavo sąlygomis, kurios primena XVIII amžių, nes negalėdavo sau leisti įsikelti į geresnes patalpas. Mėlynasis sektorius iš tiesų generuoja labai daug pajamų, bet kūrybinis sektorius Klaipėdai suteikia laisvumo ir unikalumo. Klaipėdiečiai yra labiau atsipalaidavę, jie gali sau tai leisti: čia ir jūra šalia, ir miškai, parkai. Menininkų darbotvarkė yra labai įvairi, jie gali sau leisti iš pradžių nulėkti prie jūros, ar pasiklausyti džiazo muzikantų pasirodymo, ir tuomet eiti prie darbų“, – tikina S. Kurgonaitė.
Modernios darbo vietos – sename tabako fabrike
Dar viena palyginti nauja kūrybinių profesijų atstovų darbo vieta Klaipėdoje, pakilusi iš griūvėsių – Kultūros fabrikas. Ilgą laiką renovuotame pastate jau ketverius metus veikia daugiafunkcinis kūrybinių industrijų skatinimo inkubatorius, arba, paprasčiau tariant – erdvė, kurioje dirba įvairių kūrybinių sričių specialistai.
„Anksčiau čia buvo tabako fabrikas, jam užsidarius, patalpos atiteko miestui. Aštuonerius metus vyko projektavimo ir rekonstrukcijos darbai, kol galiausiai čia įsikūrė Kultūros fabrikas. Dabar pastato erdvės skirtos pačioms įvairiausioms veikloms: tai – studijos, pavienės darbo vietos bendroje erdvėje, kino salės ir kultūrinių renginių salės, kuriose rodomi spektakliai, vyksta konferencijos.
Šiomis erdvėmis naudojasi nepriklausomi kūrėjai, verslininkai, studentai, laisvai samdomi darbuotojai, organizacijos. Čia turinys kuriamas ne biudžeto lėšomis, o rinkos dalyvių. Daugiausiai tai – jaunimas“, – tikina Klaipėdos Kultūros fabriko vadovė Raimonda Masalskienė.
Minėtai įstaigai vadovaujanti moteris priduria, kad pačių patalpų funkcijos ir išnaudojimo galimybės yra labai skirtingos, kartais net sunku jas suderinti, bet tai turi ir privalumų – tarp šalia kuriančių žmonių gimsta pažintys, bendri projektai. Čia nuolat dirba apie 100 jaunų žmonių, vadinamų rezidentais.
„Tai – savo sričių profesionalai, daugiausiai baigę Klaipėdos aukštąsias mokyklas: menininkai, programuotojai, komunikacijos ir rinkodaros specialistai, dizaineriai, scenos menų atstovai – šokėjai, teatralai. Smagu matyti, kaip jie susipažįsta, susidraugauja, ima kurti naujus, netikėtus projektus“ – apie Kultūros fabrike verdantį darbą pasakoja R. Masalskienė ir priduria, kad Kultūros fabriko rezidentams nuolat organizuojami renginiai, mokymai ir seminarai, o už inkubavimo mokestį jie gauna ne tik darbo vietą, bet visą paketą reklaminių ir informacinių paslaugų, kurias planuojama dar labiau išplėsti – apmokėti įmonės steigimo mokesčius, buhalterinių ir teisinių paslaugų konsultacijas ir kt.
Pramonė vis labiau vertina kūrybininkus
Paklausta, kaip šiuo metu atrodo Klaipėdos kūrybinio sektoriaus situacija, R. Masalskienė tikina, kad uostamiestyje ne tik auga kūrybininkų skaičius, bet jų darbą vis labiau ima vertinti ir pramonės atstovai.
„Šiuo metu kaip tik darome apklausą, kurios rezultatus turėsime metų pabaigoje. Pačių įvairiausių sričių Klaipėdos pramonės įmonių klausiame, kiek, jų manymu, kūrybinės industrijos naudingos jų verslui. Peržvelgusi pradinius atsakymus galiu pasakyti, kad jie – labai pozityvūs. Pramonininkų nuomone, kūrybinės industrijos gali ir prisideda prie miesto ekonomikos, ir joms turėtų būti skiriama dar daugiau dėmesio ir investicijų. Ypač kalbant apie dizainą, kurio specialistų labai trūksta daugeliui pramonės įmonių“, – teigia R. Masalskienė.
Ji priduria matanti, kad įvairių sričių kūrybinių darbuotojų mieste skaičius auga. „Kultūros fabrike klientų daugėja net ir turint omeny didelę rotaciją, kas yra normalu – jauni žmonės atvažiuoja, išvažiuoja – jiems norisi išbandyti vis naujas vietas. Yra net tokių, kurie dirba vis skirtingame Lietuvos mieste, ir jiems tai labai patinka. Turime vasarinių klientų ratą, kurie atvyksta padirbti prie jūros porai trejetui mėnesių. Klaipėdoje vis atsiranda naujų vietų kūrybininkams, ir jos taip pat sėkmingai užsipildo. Tad manau, kad kūrybininkų ir laisvai samdomų darbuotojų Klaipėdoje daugėja“, – tvirtina R. Masalskienė.