„Norėčiau atkreipti dėmesį į nedarbingumo išmokų skaičiavimą mamoms, kurios grižo į darbą iš motinystės atostogų. Dabar visur komunikuojama šeimos ir gimstamumo svarba, bet iš tikrųjų niekam nerūpi, kaip ir iš ko gyvena ar išgyvena šeima“, – savo laišką DELFI pradeda dviejų vaikų mama.
Jurgitos dukrai dveji metai suėjo 2018 m. rugpjūčio 13 dieną. Pirmus dvejus metus ji gavo išmoką: pirmaisiais vaiko auginimo metais mokama išmoka, sudaranti 70 proc. algos, antrus metus – 40 proc. algos, o trečius metus išmoka nemokama.
„Kadangi darželiai priima vaikus tik nuo rugsėjo mėnesio, tai su šeima priėmėme sprendimą, kad grįšiu į darbą nuo 2018 m. spalio 1 d. Nes, deja, ar ačiū Dievui (turint omeny, kokia yra pensinio amžiaus riba ir pati pensija), vaiko seneliai yra dirbantys ir su vaiko priežiūra padėti tikrai negali. Ieškoti auklės vienam mėnesiui yra nelogiška“, – rašo moteris.
Jurgitos darbo stažas yra virš 12 metų, ji visus juos dirbo toje pačioje darbovietėje ir teigia gaunanti vidutinį darbo užmokestį.
„Deja, atsitiko taip, kad lapkričio mėnesį susirgau, buvo balso stygų uždegimas ir negalėjau prakalbėti, todėl buvau priversta imti nedarbingumą, nes negalėjau atlikti savo tiesioginio darbo. Taigi išdavė man nedarbingumą nuo 2018 lapkričio 16 d. iki 2018 lapkričio 23 d. Kaip aiškina Sodroje, pagal įstatymą skaičiuoja vidurkį už 7, 8 ir 9 mėnesius. Realiai gaunasi, kad moteris, buvusi motinystės atostogose ir mokanti mokesčius, nedarbingumu galėtų pasinaudoti tik po keturių mėnesių, kai grįžta į darbą. Kitaip tiesiog neįmanoma išgyventi ir vykdyti savo įsipareigojimus“, – įsitikinusi Jurgita.
Jai už 6 darbo dienas buvo priskaičiuoti 39,54 eurų, išskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis bei privalomojo sveikatos draudimo įmoka, galutinė pervesta suma sudarė 31,24 eurą.
„Ar normalu darbuotojui, gaunančiam toli gražu ne minimumą, už 8 dienų nedarbingumą gauti tokią juokingą sumą? Nežinau kaip kiti, bet aš už kokią sumą pragyventi nemoku. Niekada neprašiau ir negaudavau jokios paramos iš valstybės, bet manau, kad čia yra pasityčiojimas iš žmogaus.
Jau nekalbu apie tai, kaip vyksta vaikų adaptacija darželiuose ir kaip vaikai serga pradėjus lankyti darželį, kas, mano manymu, aktualu visiems tėvams. Aš suprantu, kad valstybei ir darbdaviui reikia, kad darbuotojas ir jo vaikai niekad nesirgtų, bet vaikai neužauga per vieną sekundę ir iš karto netampa, kaip bebūtų gaila, mokesčių mokėtojais“, – ironizavo moteris.
Ji teigia visada buvusi už tai, kad reikia mokėti mokesčius ir palaikyti savo valstybę, tačiau jai atrodo, kad tas žaidimas yra į vienus vartus. „Niekam nerūpi kaip gyvena tvarkingos šeimos“, – įsitikinusi Jurgita.
Sodra: ligos išmoka nėra paramos šeimai rūšis
Kaip DELFI paaiškino „Sodros“ atstovas spaudai Saulius Jarmalis, ligos išmoka apskaičiuojama pagal 3 mėnesių, buvusių prieš ligos mėnesį, gautas draudžiamąsias pajamas.
Pavyzdžiui, skaitytojos, kuri susirgo lapkritį, atveju ligos išmoka buvo apskaičiuota pagal liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais gautų draudžiamųjų pajamų vidurkį. Išmoką už pirmas 2 ligos dienas moka darbdavys (ji negali būti mažesnė kaip 80 proc. išmokos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio), nuo 3 ligos dienos 80 proc. gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio išmoką už darbo dienas moka „Sodra“.
Ligos išmoka, mokama „Sodros“, per mėnesį negali būti mažesnė negu 15 procentų šalies vidutinio mėnesio darbo užmokesčio (galiojusio užpraėjusį ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesio).
„Ligos ir šeimos nario slaugos išmoka yra mokama susirgusiems ar artimuosius slaugantiems žmonėms, jos paskirtis – bent iš dalies kompensuoti žmogaus dėl savo ar šeimos nario ligos prarandamas darbo pajamas, todėl ir išmoka paskaičiuojama pagal prieš tai gautų pajamų vidurkį. Svarbu žinoti, jog ši išmoka nėra paramos šeimoms, auginančioms vaikus, rūšis, ji skirta visiems apdraustiesiems ir mokama tada, kai žmogus dėl savo ar šeimos nario ligos praranda pajamas“, – rašoma „Sodros“ atsakyme DELFI.