„Svarbus partijų pozicionavimas, kitaip tariant, kokia partija atsiduria vadinamajame centre. Paprastas pavyzdys: jeigu konservatorių rinkėjas ateina į antrą turą, jis labiau rinksis socdemą negu Darbo partijos atstovą. Lygiai taip pat, jeigu ateina į antrą turą Darbo partijos rėmėjas, jis labiau rinksis socialdemokratą, o ne Tėvynės sąjungos atstovą.
Svarbi padėtis, kuri užimama antrajame ture. Kas ją užima? Kiekvienuose rinkimuose į šį klausimą atsakyti yra labai sudėtinga. Tačiau panašu, kad pastaruosiuose rinkimuose tokią centrinę poziciją užėmė „valstiečiai“, pastūmę socdemus toliau. Kitaip tariant, konservatorių rinkėjas, jeigu rinkosi iš socdemų ir „valstiečio“, tai labiau rinkosi „valstietį“, socdemų rinkėjas, jeigu turėjo rinktis iš „valstiečių“ ir konservatorių, jis pasirinko „valstietį“, – penktadienį VU TSPMI surengtoje metinėje Lietuvos politologų metinėje konferencijoje.
Prognozių neišsipildymas ir išskirtinis Lietuvos rinkėjų elgesys
VU TSPMI surengtoje diskusijoje „Ar reikia reformuoti Seimo rinkimų tvarką?“ M. Jastramskis pristatė tyrimą, kuriame buvo palyginti partijų reitingas prieš 2016 m. Seimo rinkimus ir per rinkimus partijų pasiektas rezultatas. Politologas pastebėjo, kad minėti rinkimai šiuo klausimu išsiskyrė.
„Jeigu „valstiečiams“ apklausų vidurkis buvo apie 18 procentų, realus rinkimų rezultatas – 21,5 procento, tai 3 procentų skirtumas neatrodo ypatingai, bet, pavyzdžiui, iš apklausų atrodė, kad socialdemokratai per rinkimus gaus apie 23 procentus, bet gavo per rinkimus 14 procentų, taigi 9 procentais prognozė skyrėsi“, – atkreipė dėmesį VU TSPMI docentas.
Anot jo, 2016 m. Seimo rinkimai parodė, kad mišri parlamento rinkimų sistema Lietuvoje daro įtaką rinkimų rezultatui.
„Pavyzdžiui, Lietuvoje žmogus, nesvarbu, ar palaiko kažkokią partiją, bet gali būti taip, kad vienmandatėje apygardoje balsuos už kitą žmogų iš kitos partijos“, – pastebėjo M. Jastramskis.
Anot politologo, panašią kaip Lietuvoje rinkimų sistemą naudoja dar apie 10 valstybių, tačiau Lietuvos rinkėjų elgesys yra išskirtinis, nors panašią kaip Lietuvoje rinkimų sistemą turi Pietų Korėja, Senegalas, o šiose šalyse pastebimos kitos tendencijos.
Kaip teigė M. Jastramskis, tyrimai atskleidė, kad Lietuvos rinkėjų elgesio išskirtinumas gali būti susijęs su žmonių norų, kad įvyktų pokyčiai.
„Klausėme žmonių, kodėl jie balsuoja už konkrečią partiją. Lietuva, lyginant su panašiu tyrimu Vokietijoje, išsiskiria tuo, kad Lietuvoje – čia tikriausiai yra pokomunistinių valstybių bendras fenomenas – antras pagal dažnumą atsakymas po prisirišimo prie partijos, yra noras permainų, pokyčių, naujų vėjų, naujų veidų. Tai yra labai specifiška Lietuvai“, – pažymėjo M. Jastramskis ir pridūrė, kad toks rinkėjų požiūris apsunkina rinkimų prognozavimą.
Tyrime, pasak M. Jastramskio, pastebima, kad, kalbant apie partijų lyderius, „valstiečių“ vadovas Ramūnas Karbauskis buvo palankiausiai vertinamas nenuoseklių rinkėjų, tai yra tų, kurie nori pokyčių.
Kalbėdamas apie mišrią Seimo rinkimų sistemą M. Jastramskis pastebėjo, kad kone daugiausiai nuostabos jam sukelia balsavimai vienmandatėse rinkimų apygardose antrajame ture.
„Valstiečiai“ pasiekė rekordą. Nežiūrint to, kad pirmame ture už šią partiją, už šios partijos kandidatus vienmandatėse apygardose balsavo tik 19 procentų rinkėjų, po antro turo jie gavo beveik pusę vietų vienmandatėse apygardose“, – 2016 m. Seimo rinkimų pavyzdį pateikė politologas.
M. Jastramskis, apibendrindamas tyrimus, pabrėžė, kad Lietuvos Seimo rinkimų sistema lemia, kad labai daug balsų tiesiog yra išmetami.
„Lietuva, iš vienos pusės, turi labai neproporcingus rinkimų rezultatus, o, iš kitos pusės, turi labai daug partijų, kas reikštų, kad tai būtų literatūroje vadinama „blogiausi efektai, kokius įmanoma turėti“. Kitaip sakant, mūsų rinkimų sistema lemia, kad mes labai daug balsų nuleidžiami į šiukšlių dėžę, iš kitos pusės, mes turime labai daug partijų“, – komentavo M. Jastramskis.