Seimo statute yra nustatyta, kad kiekvienas Seimo narys, eidamas Seimo nario pareigas, privalo vengti interesų konflikto tarp Seimo nario privačių interesų ir jo pareigų atstovauti visuomenės interesams, taip pat neturi elgtis taip, kad visuomenėje kiltų abejonių, kad toks konfliktas yra. Reikalavimas vengti interesų konflikto yra įtvirtintas ir komisijos nuostatose. Seimo statutas įpareigoja Seimo narį prieš prasidedant klausimo svarstymui arba svarstymo metu, kuriame jis turi privatų interesą, informuoti posėdžio pirmininką apie interesų konflikto grėsmę ir nusišalinti nuo tolesnio klausimo svarstymo ir balsavimo.
Nepaisant pagrindiniame Seimo teisės akte įtvirtintų reikalavimų, Seimo bei komisijos narys 2018 m. lapkričio 21 d. grubiai pažeidė šių teisės aktų nuostatas. 2018 m. lapkričio 21 d. komisijos posėdyje darbotvarkės ketvirtuoju klausimu buvo numatyta svarstyti su Seimo bei komisijos nario M. Majausko elgesiu susijusį klausimą. Darbotvarkės tvirtinimo metu, paskelbus balsavimą dėl minėto klausimo, Seimo bei komisijos narys M. Majauskas rankos pakėlimu balsavo už šio klausimo išbraukimą iš 2018 m. lapkričio 21 d. komisijos posėdžio darbotvarkės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis darbotvarkės klausimas yra glaudžiai susijęs su M. Majausko asmeniu, kadangi svarstymo metu priimtas sprendimas būtų galėjęs padaryti ryškią įtaką tolimesnei M. Majausko, kaip Seimo ir komisijos nario, veiklai. Šios aplinkybės sąlygoja tai, kad M. Majauskas buvo suinteresuotas, kad šis klausimas komisijoje nebūtų svarstomas.
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme yra įtvirtinta, kad interesų konfliktas yra situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais. Tuo tarpu privatieji interesai apibrėžiami kaip asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas.
R.Šarknicko teigimu, akivaizdu, kad aptariamu atveju yra tenkinamos visos sąlygos interesų konflikto buvimui: asmeninis suinteresuotumas, posėdžio pirmininko neinformavimas, nenusišalinimas: dalyvavimas klausimo svarstyme, asmeniniam interesui palankus balsavimas (balsas). Taigi galima pagrįstai teigti, kad Seimo bei komisijos narys M. Majauskas pažeidė teisės aktų viešųjų ir privačių interesų derinimo nuostatas, taip sukeldamas interesų konfliktą. Visgi, šis pažeidimas privalo būti konstatuotas etikos sargų, t. y. Seimo etikos ir procedūrų komisijos, dėl ko šiandien jai buvo pateiktas pranešimas apie M. Majausko interesų konfliktą su tai pagrindžiančiais įrodymais. Nuo šio momento - viskas Etikos ir procedūrų komisijos rankose.
Akivaizdu ir tai, kad balsuodamas už klausimo išbraukimą, M. Majauskas turi akivaizdžių interesų nuslėpti tam tikras su jo elgesiu susijusias detales, kas iš esmės pažeidžia ir kitą Seimo statuto nuostatą - daryti viską, kad jo sąžiningumas nekeltų visuomenei abejonių ir kad visuomenė turėtų visas galimybes tuo įsitikinti. Šiuo atveju šios galimybės visuomenei nebuvo užtikrintos. Nepaisant visko, kalbant apie konkretų atvejį, kyla pagrįstų abejonių šio politiko sąžiningumu. Šį kartą interesų konfliktas pasireiškė tik darbotvarkės klausimo tvirtinime, tačiau niekas nėra užtikrintas, kad kitą kartą šis Seimo narys interesų konflikto nesukels svarbių valstybės sprendimų priėmime, kurie vienaip ar kitaip susiję su jo aplinkos gaunama turtine ar neturtine nauda.
Siekiant tokiam scenarijui užkirsti kelią, buvo priimtas sprendimas kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją dėl M. Majausko viešųjų ir privačių interesų derinimo reikalavimų pažeidimo.