Paslaptis. Man tai paslaptis, sako jos. Nesuprantu. Nesuvokiu. Ko jam reikia? Argi aš ne graži? Argi ne seksuali? Ar pikta? Ar mano celiulitas taip trukdo? Ar pudros atspalvis ne tas? Kas?

Kodėl mano vyras eina pas prostitutes?

Kodėl? Kodėl? Kodėl?

Na, žurnalistai ir –istės stengiasi paaiškinti. Rašo straipsnius. Esą neradę emocinio kontakto su žmona, bando užmegzti jį tegu ir su pirmą kartą matoma dama, kad ir už pinigus. Kad bent vieną valandą už tą šimtą eurų būtų išklausyti...

Kiti gi nori laukinio nevaržomo sekso, tokiom pozom, kokiomis imti savo vaikų motiną nepadoru.

Aš manau, kad yra kitaip.

Tiksliau, tiksliai žinau priežastį, kodėl pats einu.

Aš ieškau tobulos moters.

Pirmiausia žiūriu į išvaizdą. Juk tobula moteris turi ne tik puikų charakterį, ar ne? Taip pat turi du didžiulius fizinius privalumus ir jei chirurgas stokojo talento, praleidžiu. Ieškau toliau. Nagingo meistro kūrinio... Na štai. Tobulučiai. Nepasakytum, kad dirbtini. Tiksliau, pasakytum tik iš idealaus dydžio ir standumo. Perfect.

Daili talija... Dauguma tokią turi. Bet va harmoningą smėlio laikrodžio figūrą – ne visos. Juk viršutiniams bumbulams reik atsvaros apačioj... Ne šita... Ne ta... Kita... kita... kita... O. Štai. Tinka.

Veidas. Turi būti nugrimuotas profesionaliai. Mėgstu žiūrėti į jį iš viršaus, kai daroma feliacija. Raudonos lūpos. Mmm...

Na, bet gana apie tuos priedus. Išsirenki gražuolę iš katalogo, užsimeni, kokio stiliaus pageidauji pasimatymui, ir pirmyn, kvietiesi.

Dama, su kuria leidžiu iš anksto sutartą, trumpą laiką, neprašo, kad pavaišinčiau ją. Neprašo papildomų pinigų drabužiams. Ji nebyliai paima voką, užmeta akį vidun, ir įsideda į rankinę. Viskas. Ji priekaištingai nenužvelgia, nestato savo sąlygų. Ji vienu rankos gestu pasiima savo naudos dalį ir judame toliau.

Jei kalbame, kalbame maloniomis temomis. Ne apie tai, kad „tas vaikas, kuris yra ir tavo, šiandien mokykloje neturėjo spalvoto popieriaus, ir mokytoja skundėsi“. Ne apie pasibaigusį skalbimo skystį, ar kad įmečiau raudoną kojinę į baltų drabužių skyrių tik tam, kad ją paerzinčiau.

Mes kalbame apie šviesius, malonius dalykus. Ji visada man nusileidžia.

Lovoje tas pats. Ji apsirengusi profesionaliai. Jos prisegamos kojinės neplyšta braukiant per jas ranka. Liemenėlė atsisega priekyje, nebūtina turėt žirkles po ranka.

Nelaukiame, kol ji „įsijaus“. Tam reikalui iškart, kartu su prezervatyvu, patiekiamas lubrikantas. Ir dėl to nekyla jokia problema. Juk tam jis ir yra.

Damai už pinigus ne gėda daryti oralinį. Ne gėda pašūkauti. Ne gėda nusimesti šventuolės kaukę ir išbandyti analinį – ne su kiekvienu klientu kasdien, o savo grafiku, nekenkiant sveikatai.

Ji nesigėdija savo kūno. Ji neabejoja savo gabumais. Ji padovanoja puikų laiką.

Baigusi – išeina. Savo reikalais. Netempdama paskui manęs.

Ko dar norėti iš moters?

Prostitutę laikau ne kekše, ne paleistuve, ne šeimų ardytoja, ne finansine nusikaltėle.

Laikau ją profesionalia moterimi. Moterimi, kurios profesija – būti moterimi.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Atsidūrėte panašioje situacijoje? Norite išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt arba spauskite apačioje.