Negalėdamas įveikti priklausomybės vyras net dvidešimt kartų buvo baustas ir siųstas už grotų. Jo teigimu, nuolatinis bausmių atlikimas įkalinimo įstaigose tik paskatindavo toliau vartoti narkotikus, o ne juos mesti.
„Psichoaktyvias medžiagas vartojau ir buvau nuo jų priklausomas dvidešimt ketverius metus, – savo istoriją pradėjo Igoris. – Ieškojau pagalbos įvairiose įstaigose, deja, rezultatai buvo nežymūs ir trumpalaikiai.“
Vyro teigimu, ieškodamas kelio į laisvą ir nuo narkotikų nepriklausomą gyvenimą, jis nuėjo tiesiai į policijos komisariatą. „Paprasčiausiai nuėjau į komisariatą ir paprašiau, kad mane įtrauktų į metadono programą, bet išgirdau, kad nėra vietų, nėra galimybės, – teigė Igoris. – Ir ką daryti? Aš pareigūnui sakiau, kad išeinu ir kas tada? Vėl eisiu ieškoti pinigų ir daryti nusikaltimus?“
Igoris pasakoja, kad diskusija su policijos pareigūnų davė vaisių – šis pradėjo ieškoti, kaip padėti asmeniui, kuris atėjo ir paprašė pagalbos. „Manęs paprašė palaukti, o pareigūnas apie pusvalandį skambinėjo telefonu. Ir jis surado man leidimą nueiti į Priklausomybės ligų centrą ir pradėti gydytis metadono programoje“, – tikino Igoris.
Vyro teigimu, priklausomybę turintys asmenys dažnai turi ir teistumą. Anot jo, liga ir priverčia nusikalsti. „Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad priklausomybę turintys asmenys dažnai turi teistumą. Priežastis – ne kas kitas, o liga. Aš – ne išimtis. Buvau nuteistas dvidešimt kartų“, – įvardijo Igoris.
Vyras teigia, kad narkotikus vartojo ir atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje. „Ne paslaptis, kad kalinimo įstaigose nelegalios medžiagos paplitusios ne mažiau nei laisvėje, o vienintelė gydymo priemonė – trumpalaikis gydymas ir pokalbiai, – pasakojo buvęs kalinys. – Tai tokie anoniminių narkomanų ir alkoholikų būreliai, religinio pobūdžio.“
Igorio teigimu, toks gydymas nėra efektyvus. „Jokios informacijos apie medikamentinį gydymą kalinimo įstaigose nėra. Jokių tolesnių gydymų taip pat nėra. Galima tik eiti ir konsultuotis su psichologu“, – galimas priemones, kurios siūlomos žmonėms, norintiems pasveikti, įvardijo Igoris.
Įkalinimo įstaigoje taikytas gydymas nebuvo sėkmingas, o vos išėjęs vyras ir vėl nusikalsdavo ir patekdavo atgal už grotų. „Išėjęs iš kalėjimo vėl vienaip ar kitaip grįždavau į seną kelią. O tai reiškia, kad ir šiandien yra kitas toks pat žmogus. Ir ne vienas. Jų daug. Jie patenka į kalėjimą dėl priklausomybės. Mums trūksta informacijos, – kalbėjo vyras. – Gali būti, kad toks žomgus į įkalinimo įstaigą grįš dar daugybę kartų.“
Vyras teigia, kad dėl to, jog nesugebėjo įveikti priklausomybės, prarado pusę gyvenimo. Jis kaltina netinkamus įstatymus. „Šiandien esu praradęs dvidešimt ketverius savo gyvenimo metus, nes sukurta bausmių sistema mane siuntė į kalėjimus dėl nepagydomos ligos padarytų nusikaltimų, – teigė Igoris. – Man ši sistema kainavo pusę gyvenimo. Lietuvos piliečiams ji kainavo apie milijoną eurų. Tiek kainavo vieno žmogaus bausmė. Bausti, negydyti ir vėl bausti“, – kalbėjo Igoris.
Buvęs kalinys teigia, kad negalima laukti nė dienos ir būtina galvoti apie visuomenės švietimą. Savo istorija jis pasidalijo Seime surengtoje konferencijoje „Psichoaktyvių medžiagų reforma: bausti negalima, pasigailėti?“.
Seime vykusios konferencijos metu savo patirtimi dalijosi buvęs Čekijos Nacionalinės narkotikų kontrolės koordinatorius Jindrichas Voborilas, Norvegijos Karalystės Parlamento narys Carlas-Erikas Grimstadas, Sakartvelo pilietinio judėjimo „White Noise Movement“ lyderis Davidas Subelianias ir „Jaunos bangos“ atstovė ir „Eurazijos žalos mažinimo asociacijos“ programų specialistė Eliza Kurcevič.
Konferenciją inicijavo „Jauna banga“, „Žaliojo žiedo draugija“, Dr. Jokūbas Žiburkus („MediTaurus“), Eurazijos žalos mažinimo asociacija ir Seimo narė Aušrinė Armonaitė.
Lietuvos situacija
„Jaunos bangos“ atstovė ir „Eurazijos žalos mažinimo asociacijos“ programų specialistė Eliza Kurcevič pastebėjo, kad į konferenciją, kuri buvo surengta Seime, atėjo aktyvūs ir šia tema besidomintys žmonės, Seimo narių konferencija nesudomino.
„Labai tikėjausi, kad šioje salėje pamatysiu daug įstatymų leidėjų arba žmonių, kurie atstovauja tautai. Labai gaila, bet matau, kad daugiausia susirinko jauni žmonės, besidomintys šia tema“, – teigė E. Kurcevič, pradėjusi kalbą Seime.
Organizacija veikia jau dvejus metus, būtent apie juos ir kalbėjo specialistė.
Nuo 2017 iki 2018 beveik 20 proc. padaugėjo ištirtų ir registruotų nusikalstamų veikų dėl narkotinių medžiagų disponavimo. Kokie asmenys dažniausiai baudžiami? Daugiausia nedirbančių ir nesimokančių, jų daugiausia buvo ir pernai, o per metus padaugėjo 13 procentų, baudžiamų nepilnamečių per metus padaugėjo net 43 procentais, anksčiau padariusių nusikalstamą bausmę padaugėjo 82 procentais.
Nepilnamečių per pastaruosius metus – 189, nusikalstančių ne pirmą kartą – 193, o nedirbančių ir nesimokančių – net 746.
O kokios medžiagos konfiskuojamos dažniausiai? Kanapės (hašišas), kanapės ir jų dalys, „Ecstasy“, kokainas ir metamfetaminas.
E. Kurevič pasidalijo ir tyrimo, kuriame buvo tiriama, kokios narkotinės kiek žalos padaro ją vartojančiam asmeniui. Tyrimo duomenimis, didžiausią žalą daro alkoholis.
Kokios trukmės bausmės skirtos tiems, kuriems buvo skirta laisvės atėmimo bausmė? Statistikos duomenimis, daug ilgesnės trukmės nei tiems, kurie padarė nusikalstamas veikas, susijusias su prekyba žmonėmis, seksualiniais prievartavimais ir net prekyba žmonėmis. „Galima lygiuotis kone į nužudymą“, – teigė E. Kurcevič, pasidalijusi statistika.
Vieno kalinio išlaikymas metams kainuoja 8,5. „25 mln. – tai visų 755 asmenų, kurie yra kalėjime už psichoaktyvias medžiagas, išlaikymas“, – įvardijo E. Kurcevič, pridurdama, kad šią pinigų sumą būtų galima skirti visuomenės švietimui.
Konferencijos akimirkos: