Prie derybų stalo sėdo mokytojus atstovaujantys profesinių sąjungų pirmininkai bei prie streiko prisijungę mokytojai.
Prieš posėdį streiką inicijavusios profesinės sąjungos vadovas Andrius Navickas žurnalistams dar kartą pakartojo keliamus reikalavimus: „20 procentų didinti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus, susitarti dėl aiškaus etato dydžio ir valandų skaičiaus ir mažinti vaikų skaičių klasėje“.
Anot A. Navicko, šiuos siūlymus jis ministerijai teikė jau prieš metus. „Labai simboliška, kad kviečia tartis lygiai po metų“, – teigė A. Navickas.
Šiuo metu prie streiko jau prisijungė 75 mokyklos visoje Lietuvoje. A. Navickas teigia, kad dėl šio streiko nukentės ir mokiniai. „Gaila vaikų, gaila ir tėvų. Bet vaikai kenčia dėl vyriausybės nenoro susitarti. Mokytojai jaučia didelę atsakomybę, gavę daugybę užduočių namuose. Manau, kad turėsime telkti pastangas ir ateityje, kad likviduotumėme tas spragas“, – tvirtino A. Navickas.
Į posėdį žurnalistai nebuvo įleisti, ministrės derybos su profesinėmis sąjungomis vyko už uždarų durų.
Posėdžio metu su žiniasklaida trumpai pabendravęs Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas A. Navickas teigė, kad susitarimas linksta į gerąją pusę. Jo teigimu, jei bus susitarta, ketvirtadienį bus svarstoma dėl streiko nutraukimo.
„Derybos linksta į gerą pusę, – teigė A. Navickas ir pridūrė, kad konkrečių sprendimų dar nėra. – Girdima. Norima didinti finansavimą, norima daugiau apmokėti už veiklas, už kurias nebuvo apmokėta, nors buvo skelbiama, kad bus mokama už visus darbus.“
A. Navickas teigė, kad paskelbus apie streiką prie jo vadovaujamos profesinės sąjungos prisijungė keli tūkstančiai mokytojų. Streikuoti norintys pedagogai tokį kelią rinkosi todėl, kad kitos profesinės sąjungos buvo pasirašiusios sutartį su ministerija. Sutartimi buvo pareikštas pritarimas etatiniam modeliui.
Šios sutarties nėra pasirašiusi tik A. Navicko vadovaujama profesinė sąjunga.
Posėdyje dalyvaujantis Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) pirmininkas Audrius Jurgelevičius įvardijo, dėl ko tariamasi už uždarų durų. „Bus nustatyti aiškūs kriterijai ir minimalios ribos skirtingų dalykų mokytojams, kiek jiems skirti pasiruošimo valandų procentų, kad neatsitiktų taip, kad lietuvių kalbos mokytojai vienam mieste turėtų vieną procentą, o kitame – kitą. Ir, aišku, bus padidinta viršutinė riba, kad tie mokytojai, kurie daug laiko skiria pasiruošimui, jų darbas būtų labiau įvertintas“, – įvardijo A. Jurgelevičius.
Jo teigimu, tariamasi ir dėl vadovavimo klasėms. „Pripažinta, kad tai labai svarbi veikla ir siūloma nustatyti žemutinę valandų, kurių negalima sumažinti skiriant vadovavimą klasei, ribą. Turės būti aiškiai įvardyti kriterijai, pagal kuriuos vadovas jau vertins konkretaus mokytojo darbą su konkrečia klase“, – teigė A. Jurgelevičius.
Tariamasi ir dėl aiškaus trečios kišenės apibrėžimo. Trečioji kišenė – tai darbas bendruomeninėje veikloje. A. Jurgelevičiaus teigimu, tariamasi, kad nebūtų tokių atvejų, kad didžiąją mokytojų atlyginimų dalį sudarytų būtent ši veikla.
Su žiniasklaida pabendravę profesinių sąjungų atstovai grįžo į derybas.
Pasibaigus posėdžiui ministrė J. Petrauskienė žiniasklaidai teigė, kad pavyko susitarti. Ministrės teigimu, derybų metu visos profesinės sąjungos išsakė savo siūlymus ir visi jie buvo aptarti. „Kiekvieną siūlymą, kurį pateikė profesinės sąjungos, aptarėme. Daug siūlymų yra bendrų. Tuos pačius siūlymus matėme ir lankydamiesi mokyklose, ten, kur yra nesutarimų, kur yra streikų. Manau, kad radome bendrus sutarimus“, – tvirtino ministrė.
J. Petrauskienė teigė, kad posėdžio metu priimti susitarimai bus užtvirtinti protokolu. Jos teigimu, siekiama, kad streikas būtų nutrauktas ir mokytojai grįžtų į darbą, tačiau po šių derybų dėl streiko nutraukimo dar nebuvo nuspręsta.
„Rytoj susitinkame su profesinėmis sąjungomis, šiandien konstruktyviai sudėliojome visus siūlymus, turime visi pamatyti, kas parašyta. Manau, kad bendromis pastangomis priežasties streikuoti nebebus“, – teigė ministrė.
J. Petrauskienės teigimu, šiandien vykusių derybų protokolas bus siūlomas kaip kolektyvinės sutarties papildymas.
Ministrės teigimu, keli siūlymai, kurie buvo aptarti derybų metu, susiję su įstatymų tobulinimu. „Teiksime siūlymus, kad pakitimai būtų pateikti iki šių metų pabaigos“, – teigė ministrė.
DELFI primena, kad opozicija jau yra surinkusi parašus dėl interpeliacijos ministrei J. Petrauskienei.
Nepasitikėjimas švietimo ministre inicijuojamas tęsiantis mokytojų streikams dėl rugsėjį įvesto etatinio pedagogų darbo apmokėjimo. Interpeliacijos tekstą pasirašė 41 parlamentaras, dauguma jų yra iš opozicinių frakcijų – konservatorių, liberalų ir socialdemokratų.