Seimo narių grupės manymu, įstatyme įtvirtintas draudimas atliekų deginimo jėgaines statyti ne arčiau nei 20 kilometrų atstumu nuo gyvenamųjų teritorijų neproporcingai riboja ar net paneigia pačią teisę vykdyti atliekų deginimo energijai gaminti ūkinę veiklą, nes, atsižvelgus į Lietuvos gyventojų tankumą ir pasiskirstymą šalyje, atliekų deginimo jėgainių būtų neįmanoma statyti praktiškai visoje šalies teritorijoje. O neįgyvendinus modernių atliekų deginimo jėgainių projektų būtų sudėtinga visapusiškai užtikrinti visuomenės sveikatą, nes Lietuvoje pagrindinis atliekų tvarkymo būdas ir toliau išlieka jų šalinimas sąvartynuose, o tai, pasak parlamentarų grupės, yra pats taršiausias atliekų tvarkymo būdas, žalingas kiekvieno gyventojo sveikatai, darantis neigiamą poveikį gruntiniams vandenims, dirvožemiui, teršiantis orą.
Prašyme taip pat nurodoma, kad, Vyriausybei suteikus teisę priimti sprendimus dėl Vilniuje ir Kaune jau statomų atliekų deginimo jėgainių, Vyriausybė priimtą įstatymą gali taikyti atgaline data, o tai neatitinka konstitucinio teisinės valstybės principo reikalavimų. Pagal ginčijamą įstatymo nuostatą Vyriausybė gali nustatyti naujus ribojimus Vilniuje ir Kaune jau pradėtoms statyti atliekų deginimo jėgainėms, remdamasi, be kita ko, deklaratyviu ir neapibrėžtu kriterijumi - visuomenės sveikatos interesais.
Tokia nuostata sudaromos prielaidos Vyriausybės priimamais sprendimais sustabdyti vykdomus atliekų deginimo įrenginių projektus, kurių neįgyvendinus atliekų šalinimas į sąvartynus nebus sumažintas. Sustabdžius šiuo metu Vilniuje ir Kaune vykdomus didelių investicijų pareikalavusius atliekų deginimo įrenginių projektus, valstybė patirtų didelių finansinių nuostolių, o jų neįgyvendinus nebūtų galimybės mažinti šildymo kainų, dėl augančio atliekų šalinimo sąvartynuose kiekio didėtų aplinkos tarša, sąvartyno mokestis, taptų sunkiau užtikrinti visuomenės sveikatos apsaugą.
