Kelios šalies mokyklos, nepatenkintos šiemet įvesta etatinio mokytojų darbo apmokėjimo sistema, tarp jų ir Panevėžio rajono Velžio gimnazija, šią savaitę pradėjo streiku. Ilgainiui prie jų prisidėti ketina dar daugiau švietimo įstaigų.
Protestuojantys pedagogai sako, kad etatinio darbo apmokėjimo sistema neskaidri ir neteisinga, ministerija tinkamai nepasirūpino pertvarkos įgyvendinimu, o mokytojai visoje Lietuvoje už tą patį darbą uždirba skirtingai. Pasipiktinusiųjų pastebėjimu, atlyginimai augo tik pavieniams mokytojams.
Švietimo reformos sumanytojai laikosi savo – jų statistika skelbia, kad po permainų pedagogų algos visoje Lietuvoje kilo 14 proc., o tai yra apie 190 eurų į rankas. Teigiama, jog piniginės papilnėjo net 70 proc. šalies mokytojų, o palengvėjo – tik 20 proc. ir tai nutiko dėl jiems sumenkusio darbo krūvio.
Ministerijos skaičiavimų nesuprato
Panevėžyje, Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, mokytojų algos, įvedus etatinį apmokėjimą, ūgtelėjo 5 proc. Tai – vienas mažiausių šuolių Lietuvoje. Kitur šis rodiklis padidėjo ir trečdaliu. Todėl Panevėžio mokytojai nerimauja, kas nutiko.
„Nesuprantu, kokį atspirties tašką tyrėjai ėmė. Aš pats tokios statistikos nevedžiau, nes kiekviena situacija skirtinga. Vieniems atlyginimai kilo keliais eurais, kitiems – šimtu. Tretiesiems niekas nesikeitė, o kai kuriems ir sumažėjo. Bet kaltinti vien sistemos negalima, tam yra ir kitos priežastys: krūvis, papildomos valandos“, – kalbėjo E. Kuchalskis, bandęs skaičiuoti mokytojų darbo valandas.
Viso darbo neapmoka
Startuojant švietimo reformai, Lietuvos mokykloms naujiems mokslo metams papildomai skirta 17 mln. eurų. Patikslinus mokinių skaičių, ŠMM spalį skyrė dar 10 mln.
Panevėžio mokyklos iš visos šios sumos gavo beveik 6 proc. Savivaldybės finansininkai tikina: kiek pinigų gauta, tiek ir panaudota švietimui – tikslinės dotacijos Savivaldybė panaudoti negali. Pasak specialistų, pagal ŠMM nustatytą formulę Panevėžiui atseikėti pinigai nėra labai dideli, tad ir vidutinis mokytojo atlyginimas augo ne taip pastebimai, kaip tikėtasi.
Įvedus naują apmokėjimą, labiau pasisekė mažesnėms mokykloms, kur mažiau mokinių. Čia dirbantys mokytojai, kurie nesurinkdavo viso darbo krūvio, dabar jį gali nors iš dalies kompensuoti papildomomis valandomis už darbą su bendruomene.
Bendrai mokytojas algą susirenka iš trijų „kišenių“: už pamokas, už pasiruošimą joms ir jau minėtą veiklą bendruomenėje. Apmokėti už pastarąjį darbą ir buvo vienas švietimo reformos tikslų. Tačiau atlyginti viso mokytojo triūso po pamokų, pasak švietimo specialistų, vis dar neįmanom dėl lėšų stokos.
„Palyginti su praeitais metais, valandų iš tos vadinamosios „trečiosios“ kišenės padaugėjo. Bet viso mokytojo krūvio finansuoti ne visada įmanoma. Kiek mokykla išgali apmokėti tokių valandų, tiek jų ir gali būti. Valandų yra, bet pinigų neužtenka“, – pabrėžė E. Kuchalskis.
Mokytojai, anot jo, dėl ministerijos skubotų pažadų per anksti tikėjosi maksimalių permainų rezultatų. Jų reikėtų laukti dvejus metus, kai bus įgyvendintas antrasis etapas.
Bet jau ir pirmasis turi trūkumų. Sausio 1-ąją ŠMM žada tikslinti etatinio apmokėjimo metodiką. Jai įgyvendinti, pasak E. Kuchalskio, reikės ir papildomų lėšų – kitaip sistema ir toliau neveiks.
Gimnazijos nesidžiaugia
Teigiamų etatinio apmokėjimo permainų po rugsėjo Panevėžio gimnazijos beveik nepajuto. Čia net ir tuo pačiu darbo krūviu dirbančių pedagogai atlyginimai neaugo, nes tokios švietimo įstaigos neteko anksčiau taikyto 5–20 proc. priedo.
„Pas mus mokytojų atlyginimai nedidėjo, kaip ir kitose gimnazijose, kai kuriems net ir sumažėjo, nes netekome 15 proc. priedo prie algos. Jei kitose mokyklose ir augo algos, tai tikriausiai darbuotojų krūviai didėjo: daugiau nei anksčiau papildomų valandų apmokėta, intensyviau pradėta dirbti su socialinių poreikių turinčiais vaikais. Tik gaila, kad niekas į tai nesigilina ir nepaaiškina“, – teigė Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Panevėžio skyriaus naujos valdybos atstovas ir J. Miltinio gimnazijos direktorius Vytautas Raišys.
Jam pritaria ką tik kadenciją baigęs šio skyriaus buvęs vadovas ir „Žemynos“ progimnazijos direktorius Romualdas Grilauskas. Jo vadovaujamoje mokykloje atlyginimai pedagogams kilo 10,12 proc., nes atsirado daugiau galimybių apmokėti darbą po pamokų.
„Man neaišku, kaip ministerija palygino vidutinį mokytojo atlyginimą prasidėjus reformai su praėjusiais metais – sumetė į vieną katilą „Sodros“ ir dar visa krūvą skaičių. Aš tai padariau objektyviau, palyginęs darbuotojo tarifikaciją pernai ir šiemet rugsėjo mėnesiais. Pas mus atlyginimas vidutiniškai pakilo 10,12 proc.“, – aiškino direktorius.
Su savo neaiškia statistika, anot jo, aukščiausia valdžia tenori parodyti, kad padarė didelį darbą. Tačiau bėda, kad vis tiek nėra apmokamas visas mokytojo darbas.
„Kiekvienas direktorius mielai savo mokytojams duotų valandų, apmokėtų kiekvieną smulkmeną. Bet neturime tiek pinigų – yra konkretus krepšelis ir reikia išsitekti. Didžioji dalis lėšų tenka pamokoms ir pasiruošimui joms. O „trečiajai“ kišenei lieka mažai – taip ir pasibaigia visas žadėtas apmokėjimas už papildomus darbus“, – kalbėjo R. Grilauskas.
Atlyginimas truputį augo Beržų progimnazijos pedagogams. Konkrečiai kiek, šios mokyklos direktorius Stanislovas Ambrazaitis neskaičiavo, nes rugsėjo mėnesį esą net netikslinga to daryti.
„Rugsėjį prie mūsų algų prisidėjo pinigai už darbą per egzaminus pavasarį, net už eiseną miesto gimtadienyje. Tad tikri atlyginimai pasimatys tik po spalio“, – sakė vadovas.
Daugiausia atlyginimų augimą, anot jo, lėmė krūvio didėjimas, o jis ne visada susijęs su naujuoju etatiniu apmokėjimu.
Atlyginimų žirklės stulbina
Panevėžio rajono Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos mokytojų algos augo 11 proc. Vieniems pedagogams atlyginimas pakilo kone 200 eurų į rankas, bet buvo ir tokių, kam tiek pat sumažėjo.
„Istorijos mokytojas išleido dvyliktokus, kuriems turėjo 6 valandas per savaitę ir dar vadovavo šiai klasei. Abiturientus pakeitė penktokai su per pusę mažesniu istorijos pamokų skaičiumi ir mokytojas liko be savo vadovaujamos klasės. Jam atlyginimas sumažėjo dėl krūvio ir etatinis apmokėjimas čia neturėjo jokios įtakos“, – aiškino šios mokyklos direktorius ir Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Panevėžio rajono skyriaus vadovas Vaidas Pocius.
Po švietimo reformos, Panevėžio rajono savivaldybės duomenimis, mokytojų atlyginimai rajone augo 8,5 proc. Tačiau šis rodiklis atskirose švietimo įstaigose svyruoja nuo 7 proc. sumažėjimo iki net 35,5 padidėjimo. Labiausiai augo Dembavos progimnazijos, Miežiškių pagrindinės mokyklos mokytojų atlyginimai, o 7 proc. sumažėjo Karsakiškio Strazdelio mokykloje.
Be numatytos naujų mokslo metų dotacijos švietimui, Panevėžio rajonas spalio mėnesį papildomai gavo 108,2 tūkst. eurų.