Vis tik ar tikrai po skambiais studijų pavadinimais visuomet slepiasi kokybiškas turinys ir šviesios ateities perspektyvos jas pasirinkusiems jaunuoliams? O galbūt dažniau tai tik gražus įpakavimas, maskuojantis gero turinio stoką?

Nuo naujų vadybų prie naujų inžinerijų

Dar visai neseniai buvo juokaujama, kad Lietuvos universitetai yra tikrų ar tariamų vadybininkų kalvės. Ir iš tiesų aukštojo mokslo įmonės vadovavosi požiūriu, kad kiekvieną studijų kryptį galima „suvadybinti“ arba išrasti kokią nors naują vadybą – kultūros, renginių, turizmo ar informacijos. Manyta, kad žodelis „vadyba“ studijų programos pavadinime savaime daro ją patrauklesnę, o jos turinį labiau pritaikomą. Galbūt dalis tokių studijų iš tiesų buvo naudingos, bet dažnai tai tebuvo bandymai išradinėti dviratį ir pasiūlyti jaunimui naują madingą specialybę.

Šiandien vadybos, regis, visi jau pasisotino. Ne paslaptis, kad darbo rinkoje dabar labiausiai trūksta ne vadybininkų, bet technologijų specialistų, programuotojų, inžinierių. Tad ką gi daro aukštosios mokyklos? Be abejo, studijų programas „suinžinerina“ ar išradinėja naujas inžinerijas.

Laura Duksaitė-Iškauskienė

Po gražiu pavadinimu – nebūtinai geras turinys

Tokia situacija, kai einama į kraštutinumus, bandoma įvilkti iš esmės tą patį turinį į naujus rūbus, nėra naudinga nei studijuojantiems, nei darbdaviams, nei patiems universitetams. Džiugu, kad universitetai seka tendencijas, rūpinasi savo patrauklumu ir tuo, kaip pritraukti studentų, tačiau gražus programos aprašas negali kompensuoti studijų kokybės ir gero turinio trūkumo.

Nesupraskite klaidingai, inžinerinės ir techninės pakraipos studijos iš tiesų yra labai reikalingos. Vis tik galbūt verčiau susikoncentruoti į keletą tikrai stiprių šios srities programų nei prikurti daugybę inžinerinių studijų, kurios iš tiesų nėra nei inžinerinės, nei galinčios studijuojančiam suteikti aktualių žinių ir kompetencijų?

Štai citata iš vieno šalies universiteto siūlomos inžinerinės studijų programos aprašo: „Renginių inžinerijos programos poreikis atsirado iš verslo. Renginius organizuojančioms įmonėms itin stinga specialistų, gebančių ne tik parinkti vietą scenai, numatyti jos konstrukcijas, apšvietimą, įgarsinimą, vaizdo projekcijas, bet ir suprantančių minios psichologiją, mokančių kurti pramogą“.

Kryptis – esamų studijų stiprinimas

Ar iš tiesų tokios studijos gali suteikti inžinerinį išsilavinimą ir ar tikrai universiteto, o ne profesinės mokyklos, užduotis – suteikti apraše minimų žinių ir įgūdžių? Vargu. Kuriant panašias studijų programas, paprasčiausiai iškreipiama inžinerinio išsilavinimo sąvoka ir labiau imituojamas nei iš tiesų atliepiamas taikymasis prie rinkos poreikių.

Dėl tokios situacijos tikrai apmaudu, nes kai kurie mūsų šalies universitetai – taip pat ir anksčiau cituotas – turi išties neblogą techninių ir inžinerinių studijų bazę. Daug naudingiau būtų ją dar labiau stiprinti ir plėsti, o ne kurti keistokus hibridus. Galbūt jie ir skamba madingai, tačiau ateitį juk kuria ne tie, kurių diplomą puošia gražus studijų pavadinimas, o turintys tikrai naudingų žinių ir kompetencijų. Savo ruožtu besiruošiantiems studijuoti taip pat norėtųsi patarti rinktis ne pagal studijų pavadinimą, o pagal turinį ir savo pačių interesus.