Viena jų – vaikų paėmimo iš tėvų Kaune istorija ir Mindaugo Puidoko vaidmuo jame.
„M. Puidokas savo veiksmais neišsprendė jokios problemos, bet jis pademonstravo valdžią. Jis pateko į ekranus, parodė, kad turi [svarbių asmenų] telefonų numerius, bet blogiausia, kad jis mums, kaip visuomenei, pasiuntė žinutę, jog mes, norėdami kažką pasiekti arba išspręsti savo problemą, turime pasitelkti žiniasklaidą ir turime turėti politiką, kuri eis ir veršis“, – akcentavo politologė.
Tai, pasak jos, diskredituoja pačią valstybę ir institucijas, rodo, kad patys piliečiai neturi galių.
Taip pat kaip iliustruojančią istoriją ji pateikė Kultūros komitete svarstytą LRT klausimą.
„Posėdis skirtas problemų analizavimui ir sprendimui, siekiant gerinti LRT veiklą. Iš to posėdyje nieko nebelieka. Lieka tik tai, kad visas posėdis skiriamas darbuotojų atleidimo klausimams ir vinimi tampa faktas, kad keli darbuotojai buvo atleisti dėl alkoholio vartojimo
Bet juk tai ir rodo, kad problema išspręsta, nes jie atleisti. Administracija gerai tvarkosi, sprendžia klausimus pakankamai operatyviai ir argumentuotai. Bet kodėl toks klausimas neįtikėtinai svarbus Kultūros komiteto pirmininkui? Kodėl netgi reikalaujama per savaitę pateikti informaciją, kiek tokių žmonių buvo, kokios jų pareigos. Koks to tikslas?“ – klausė R. Urbonaitė.
Pasak jos, kai kuriems politikams apskritai reikėtų pasižiūrėti, kaip jie elgiasi posėdžiuose, kuriuos mato visuomenė, nes „viena politikė ne tik tonu, bet ir gestais bei judesiais demonstravo tokią valdžią, tokį nepasitenkinimą ir tiesiog reikalavo atsakymų ir tai darė labai nekompetentingai“.
Ji pabrėžė, kad politikai kartais paitlekia vadinamąjį buldozerį tik dėl to, kad kažkas to užsimanė. Ir vis garsiau skambančios teisininkų kritikos valdžios apsvaiginti žmonės negirdi.
„Valdžia duoda mūsų visuomenės problemų sprendimui, o ne kaip dovana ir gėrybe savaime“, – pabrėžė ji.