„Kitą posėdį bus svarstoma dėl komisijos tyrimo objektų, bent jau pirmųjų, ir natūralu, kad tie objektai gali būti susiję su Seimo nariams žinoma įslaptinta informacija, tokiu atveju pagal Seimo statutą mes turime rengti uždarą posėdį“, – žurnalistams po posėdžio sakė komisijos pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė.
Trečiadienį komisija opozicinių liberalų atstovo Eugenijaus Gentvilo siūlymu sprendė, ar paskirti komisijos pirmininko pavaduotoją, tam nebuvo pritarta „už“ balsavus trims komisijos nariams, „prieš“ – dviem ir penkiems komisijos nariams susilaikius.
„Tai komisijos sprendimas, šiuo atveju komisijos motyvas buvo, kad būtų išlaikytas veiklos tęstinumas, komisija taip apsisprendė, aš tiek tiek kitaip mąsčiau“, – situaciją vertino A. Širinskienė. Ji pati balsavo, kad pavaduotojas būtų renkamas, tačiau valdančiųjų balsai lėmė priešingai.
Komisijos vadovė taip pat tvirtino, kad posėdžiai, kuriuose nebus su valstybės paslaptimi susijusių klausimų, bus atviri, taip numato ir Seimo statutas.
„Manau, kad tikrai atvirų posėdžių galima tikėtis, mes pabandysime temas sudėlioti taip, kad ten, kur nėra slaptos medžiagos, jūs galėtumėt dalyvauti, nes lūkestį žinoti, kaip vyksta tyrimas, aš puikiai suprantu“, – sakė A. Širinskienė.
Seimas rugsėjo pabaigoje sudarė komisiją aiškintis suinteresuotų asmenų ar jų grupių galbūt neteisėtą įtaką, poveikį rinkimų eigai, koalicijų formavimui,parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai bei finansavimui, teisėkūros procesams,valstybės valdomų įmonių, viešųjų įstaigų vadovų, valdymo ar priežiūros organų narių rinkimui, skyrimui.
Taip pat siūloma pasidomėti, kokią informaciją teisėsaugos ir žvalgybos institucijos teikė kompetentingoms institucijoms, kaip į ją reaguota.
Bus tiriamas 2008–2016 metų laikotarpis. Savo išvadas tyrėjai turėtų pateikti iki kitų metų gegužės 1 dienos. Tuo metu vyks prezidento, Europos Parlamento rinkimų kampanija.
Iš 12 komisijos narių septyni yra „valstiečių“ atstovai. Jos nariais taip pat paskirti du socialdarbiečiai, po vieną „tvarkietį“, liberalą ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovą.
Konservatoriai ir socialdemokratai atsisakė dalyvauti komisijos darbe.
Naują tyrimą inicijavo valdančiųjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Jo teigimu, praėjusią sesiją atliktas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimas iš esmės dėl tų pačių dalykų parodė, kad tyrimą reikia tęsti.
Seimas birželio pradžioje patvirtino NSGK parlamentinio tyrimo išvadas. Jomis grėsme valstybės sąrangai ir nacionaliniam saugumui pripažintas neteisėtas Rusijos energetikos bendrovės „Rosatom“ ir lietuviško koncerno „MG Baltic“ veikimas. Konstatuota, kad „MG Baltic“ vadovai įgyvendino politinį scenarijų, pagal kurį siekta įkurti naują, koncerno interesus tenkinančią liberalų partiją. Įsteigus su koncerno vadovais artimai susijusį Liberalų sąjūdį, per mažiau nei 10 metų „MG Baltic“ tapo įtakingiausia Lietuvos verslo ir įtakos grupe.
Taip pat konstatuota, kad politikai, verslininkai ir žiniasklaidos atstovai siekia apeiti draudimą juridiniams asmenims finansiškai remti partijas. Tokiu atveju remiama grynaisiais pinigais, suteikiant nuolaidas, per įvairius fondus apmokant sąskaitas, užslėptą reklamą.