Baigiantis laidotuvėms A. Ramanausko-Vanago anūkė pulkininkė leitenantė Inga Jancevičienė padėkojo visiems Lietuvos žmonėms už jos seneliui atiduotą pagarbą ir valstybės vadovams, kad laisvės kovų istorija šalyje žinoma ir jos neleidžiama klastoti.
„Ką tik amžinojo poilsio atgulė paskutinis Lietuvos, kovojusios prieš SSRS okupaciją, vadovas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vadas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16-osios deklaracijos signataras, generolas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, mano senelis. Jis savo gyvenimą ir gyvybę atidavė kovai už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę“, – sakė už laisvę kovojusio, o vėliau žiauriai nukankinto partizano anūkė.
Ji pabrėžė, kad su tautos didvyriu dvi dienas atsisveikinti plūdusios minios žmonių tik įrodo, jog vertybės, kurias „savo gyvenimu, kova ir net mirtimi liudijo“ A. Ramanauskas-Vanagas, vis dar gyvos daugelio širdyse.
„Kūną galima nužudyti, bet laisvės vilties savo Tėvynei, tikėjimo ir tiesos – neįmanoma“, – sakė I. Jancevičienė.
Ji taip pat padėkojo šalies vadovams už tai, kad jie turi tvirtą poziciją ir stengiasi užkirsti kelią bet kokiems bandymams klastoti Lietuvos istoriją.
„Mes, artimieji, šiandien jaučiame valstybės poziciją, kad Lietuvos laisvės kovų istorija žinoma, gerbiama, nepamiršta ir niekam nebus leista jos klastoti. Manau, kad tai svarbu ne tik mums, artimiesiems, ar tiems žilagalviams, kurie mena laisvės kovos laikus, tai labai svarbu ir jauniems Lietuvos žmonėms, kurie pastarąsias dvi dienas pavieniui ar su šeimomis ir vaikais nepaliaujamu srautu Šv. Jonų bažnyčioje ėjo ir klaupėsi prie Adolfo Ramanausko-Vanago karsto. Meldėsi, dėjo gėles ir dėkojo jam už laisvę“, – kalbėjo partizano anūkė.
Moteris padėkojo visiems, kurie padėjo suorganizuoti valstybines laidotuves ir tiems, kurie buvo kartu „šias dvi ypatingas dienas“.
„Garbinga mūsų laisvės kovų istorija tepadeda mums drąsiai eiti į priekį ir kurti gražią Lietuvos ateitį“, – kalbą užbaigė I. Jancevičienė, o jos žodžius palydėjo plojimai.
DELFI primena, kad žymaus partizanų vado palaikai po dešimtmečius trukusių paieškų šių metų birželio mėnesį rasti Našlaičių kapinėse, duobėje su dviejų už nužudymus sunkinančiomis aplinkybėmis sušaudytų kriminalinių nusikaltėlių palaikais.
Atsisveikinti su A. Ramanausku-Vanagu lietuviai galėjo nuo vakar, šiandien iš Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčios išneštas karstas keliavo į Vilniaus arkikatedrą, o šiek tiek po 16 val. partizanų vadas buvo palaidotas Antakalnio kapinėse.
Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo mokytojas, sovietams okupavus Lietuvą įsijungė į partizaninę kovą už Lietuvos nepriklausomybę, tapo vienu iškiliausių partizanų vadų, jam buvo suteiktas brigados generolo laipsnis.
A. Ramanauskas-Vanagas kartu su kitais septyniais partizanų vadais 1949 vasario 16 d. pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją. Seimas įstatymu pripažino deklaraciją Lietuvos valstybės tęstinumui itin reikšmingu teisės aktu. Šiuo dokumentu Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis paskelbė, kad prisiima atsakomybę vadovauti nepriklausomos bei demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimui.
A. Ramanauskas-Vanagas 1956 m. buvo suimtas, o 1957 lapkričio 29 d. Vilniuje sušaudytas. Jo žmona partizanė B. Mažeikaitė- Ramanauskienė okupantų teismo nuteista 8 metus kalėti lageriuose.