Posėdyje pakviesti dalyvauti finansų ministras Vilius Šapoka, valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.

Kaip teigiama rugsėjo viduryje ministerijos pateiktame ekonominės raidos scenarijuje, įvertinus pirmojo 2018 metų pusmečio Lietuvos ekonominės raidos rezultatus, pasikeitusią išorės aplinką ir palankias sąlygas vidaus paklausai augti, numatoma, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2018 metais galėtų padidėti 3,4 proc. Tai 0,2 procentinio punkto daugiau nei buvo numatyta šių metų pavasarį. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais BVP turėtų augti tiek pat, kaip buvo numatyta šių metų pavasarį - 2,8 proc. 2019 metais ir po 2,5 proc. 2020 ir 2021 metais.

Kaip ELTA jau rašė, ketvirtadienį Valstybės kontrolė paskelbė, kad, atlikusi 2018-2021 m. ekonominės raidos scenarijaus vertinimą, išvadoje nurodė, kad jis yra tinkamas rengti 2019 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektus.

Valstybės kontrolės teigimu, šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvos ekonomikos augimas buvo subalansuotas - jam teigiamą įtaką darė vidaus paklausa ir grynasis eksportas. Kaip ir kitose Baltijos šalyse, sparčiausiai augo statybų sektoriaus pridėtinė vertė. Aktyviai plėtojosi pramonė, prekybos, transporto ir telekomunikacinės paslaugos. Privataus vartojimo rezultatus lėmė sparčiai augęs vidutinis darbo užmokestis ir atslūgusi infliacija.

Siekiant išlaikyti Lietuvos konkurencingumą, pasak Valstybės kontrolės, būtinas tolesnis produktyvių investicijų didinimas, perėjimas nuo pigia darbo jėga grindžiamo verslo modelio prie kuriančio aukštą pridėtinę vertę. Dėl vėluojančių ir santykinai mažesnių produktyvių investicijų, palyginti su kaimyninėmis Baltijos šalimis, Lietuvos potencialaus BVP augimas atsilieka nuo pastarųjų. Pagal Europos Komisijos naujausias projekcijas, Lietuvos potencialaus BVP augimas 2016-2020 m. sieks 2,2 proc., o Latvijoje - 3,3 proc., Estijoje - 2,4 proc.

„Valstybės kontrolės parengta Lietuvos ekonomikos temperatūros diagrama rodo, kad Lietuvos ekonomika nuo 2016 m. iš lėto šyla: didėja įtampa darbo rinkoje ir auga perteklinis gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis. Esant tokiai ekonomikos ciklo padėčiai, būtina vykdyti atsakingą fiskalinę politiką ir didinti rezervą sunkmečiui“, - pranešime teigia Valstybės kontrolės vyriausioji specialistė Ingrida Vilkancaitė.