Pateikimo stadijoje už pasiūlymo projektą balsavo 63, prieš - 25 Seimo nariai.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė dėstė, kad naujasis tyrimas turėtų būti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto tyrimo dėl politinės korupcijos tęsinys, ir jį praplėsti.
A. Širinskienė aiškino, kad tyrimą reikia tęsti, nes esą ne viską spėta išnagrinėti, „ne visos aplinkybės buvo nagrinėtos į gylį“, nespėta apklausti visų asmenų. Esą tai lėmė ankstesnio tyrimo ribotumas laike.
Parlamentarės teigimu, komisija turėtų pasiaiškinti, kodėl politikai ir atsakingi asmenys nepriėmė sprendimų, kad stabdytų neigiamus procesus.
„Procesai tam tikri valstybėje vyko dešimtmečius ar net ilgiau, bet ką tuo metu veikė politikai ar atsakingi asmenys? Kodėl nebuvo priimami vieni ar kiti sprendimai, kad jie stabdytų vykusius procesus?“, – Seime kalbėjo A. Širinskienė.
„Kodėl politikai ar valstybės pareigūnai, turėdami specialiųjų tarnybų informaciją, nesiėmė vieno ar kito poveikio priemonių?“, – kalbėjo ji.
Kritika dėl nepadarytų darbų
Konservatorius Arvydas Anušauskas apkaltino A. Širinskienę spekuliuojant NSGK išvadomis. Jis atkreipė dėmesį, kad kol kas nei viena jų nebuvo įgyvendinta.
A. Širinskienė gynėsi, kad Vyriausybė per vasarą rengė reikalingus įstatymo projektus.
Konservatorius Andrius Kubilius klausė, kada „valstiečiai“ nustos „juokinti Lietuvos žmones su vis naujais pseudo tyrimais”, ir prašė tiksliau paaiškinti, ką jie planuoja tirti.
A. Širinskienė, kad ją labiau juokina pseudostrategijos, kurios iš jų partijos nuteka į žiniasklaidą.
Siūloma, kad komisiją sudarytų 12 asmenų. Jai priklausyti galėtų asmenys, kurie turi teisę dirbti su slapta informacija. Socialdemokratai, Mišrios grupės atstovai ir konservatoriai komisijos darbe nedalyvaus.
Kaip rašė BNS, pagal nutarimo projektą, specialiai sudaryta parlamentarų komisija turėtų aiškintis suinteresuotų asmenų ar jų grupių galbūt neteisėtą įtaką, poveikį rinkimų eigai, koalicijų formavimui, parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai bei finansavimui, teisėkūros procesams, valstybės valdomų įmonių, viešųjų įstaigų vadovų, valdymo ar priežiūros organų narių rinkimui, skyrimui.
Taip pat siūloma pasidomėti, kokią informaciją teisėsaugos ir žvalgybos institucijos teikė kompetentingoms institucijoms, kaip į ją reaguota. Siūloma tirti 2008 – 2016 metų laikotarpį.
Seimas birželio pradžioje patvirtino NSGK parlamentinio tyrimo išvadas. Jomis grėsme valstybės sąrangai ir nacionaliniam saugumui pripažintas neteisėtas Rusijos energetikos bendrovės „Rosatom“ ir lietuviško koncerno „MG Baltic“ veikimas.
Konstatuota, kad „MG Baltic“ vadovai įgyvendino politinį scenarijų, pagal kurį siekta įkurti naują, koncerno interesus tenkinančią liberalų partiją. Įsteigus su koncerno vadovais artimai susijusį Liberalų sąjūdį, per mažiau nei 10 metų „MG Baltic“ tapo įtakingiausia Lietuvos verslo ir įtakos grupe.
Taip pat konstatuota, kad politikai, verslininkai ir žiniasklaidos atstovai siekia apeiti draudimą juridiniams asmenims finansiškai remti partijas. Tokiu atveju remiama grynaisiais pinigais, suteikiant nuolaidas, per įvairius fondus apmokant sąskaitas, užslėptą reklamą.