J. Lasickas atrodė sutrikęs, kai dešiniuoju Lietuvos futbolo rinktinės gynybos flangu ritosi vienas antpuolis po kito.
20-metis Balstogės „Jagiellonia“ (Lenkija) klubo žaidėjas buvo pagrindinė UEFA Tautų lygos rungtynių su Juodkalnija figūra. Tik ne iš gerosios pusės.
Šeimininkai labai greitai užčiuopė silpnąją lietuvių vietą dešiniame krašte, ir per jį surengė atakų seriją, atnešusią nesunkią pergalę 2:0.
Schema, prieš tris dienas leidusi garbingai pasipriešinti Serbijos ekipos žvaigždėms (0:1), virto girnapuse po Lietuvos rinktinės kaklu, kuomet E. Jankauskas ėmėsi permainų starto sudėtyje.
Ekipos vyriausiasis treneris išlaikė pasiteisinusią penkių gynėjų liniją, bet pabandė suteikti jai daugiau lankstumo. Rezultatas – rinktinė buvo ne elastinga, o trapi, ir sulūžo jau mačo pradžioje.
Vietoje dešiniojo gynėjo Rolando Baravyko rungtynes pradėjusiam kitam buvusiam Vilniaus „Žalgirio“ atstovui J. Lasickui įprasta yra krašto puolėjo arba atakuojančio saugo pozicija.
„Žalgiryje“ jis gynybos grandyje buvo žaidęs tik keliolika minučių, kuomet kartą tuomečiam ekipos treneriui Valdui Dambrauskui neliko kitų alternatyvų, kaip tik atitraukti klubo auklėtinį atgal.
Bene įdomiausias savo kartos futbolininkas išsiskiria technika ir kūrybingumu. E. Jankauskas veikiausiai tikėjosi, kad toks žaidėjas padės organizuoti atakas kraštu ir daugiau laiko leis ne savoje, o varžovų aikštės pusėje.
Bet pernelyg optimistiškai būsimą rungtynių scenarijų įvertinęs specialistas užmerkė akis prieš J. Lasicko minusus: fizines 176 cm ūgio futbolininko savybes ir gynybos įgūdžių stoką.
Lazda antru galu smogė skaudžiai: J. Lasickas nesusitvarkė su tiesioginiais savo oponentais Žarko Tomaševičiumi ir Vladimiru Jovovičiumi, užuodęs kraują, į šį kraštą laimės ieškoti ėmė traukti ir vienintelis juodkalniečių puolėjas Fatosas Bečirajus.
Blogiausia, kad vilnietis nesulaukė jokios pagalbos iš artimiausio vidurio gynėjo, ir tai – dar viena E. Jankausko klaida. J. Lasickui į kaimynus jis parinko Povilą Leimoną, kuris iki šio sezono taip pat dažniau žaisdavo ne gynėju, o atraminiu saugu.
Ir dešinėje lietuvių gynyba beviltiškai aižėjo: vietoje to, kad taisytų vienas kito klaidas, du futbolininkai kartu „degė“ juodkalniečių užkurtoje pirtyje.
E. Jankauskas veiksmų ėmėsi per pertrauką: P. Leimoną pakeitė tipinis dešinio krašto gynėjas Valdemaras Borovskis, J. Lasickas buvo pastumtas į priekį, o taktinis išsidėstymas – performuotas į 4-5-1. Pats J. Lasickas užleido vietą aikštėje puolėjui Darvydui Šernui 62-ą min.
Tačiau rungtynių baigtį juodkalniečiai buvo išsprendę dar pirmame kėlinyje, nepaisant fakto, kad žaidė be traumuoto savo pagrindinio puolėjo Stevano Jovetičiaus iš „Monaco“ (Prancūzija) klubo.
Buvęs Lietuvos rinktinės treneris A. Liubinskas kritikuoja E. Jankausko Juodkalnijoje pasirinktą rungtynių planą.
„Su serbais žaidėme taip, kaip turėtume žaisti visada – pragmatiškai. Tokiam žaidimui šiandien esame pajėgūs, taip ir turime rungtyniauti. Serbams net ir įvarčių galėjome įmušti, o pirmadienį rimčiau į vartų plotą pataikėme turbūt tik vieną kartą. Ir tos klaidos, žaidėjų išdėstymas... Visiškai nekaltinu futbolininkų, atsakomybę turi prisiimti treneriai“, – teigė 66-erių futbolo veteranas, nacionalinei komandai su pertrauka vadovavęs dešimtmetį.
Po rungtynių E. Jankauskas pripažino „kažkur suklydęs“. Savo sprendimus jis aiškino noru tolygiau paskirstyti krūvį, kuris teko dvejas rungtynes per keturias dienas turėjusiai atlaikyti komandai.
Bet lieka neaišku, kodėl šįkart nežaidė dar vienas krašto gynėjas – anksčiau nuolatinę vietą E. Jankausko starto sudėtyje turėjęs Vaidas Slavickas. Bent jau iš Marijampolės „Sūduvos“ klubo į rinktinės stovyklą jis išvyko sveikas ir pasirengęs rungtyniauti.
Tuo metu bandymą J. Lasicką paversti gynėju A. Liubinskas laiko nesuprantamu. Specialisto žodžiais, rasti žaidėjui tinkamą poziciją yra menas. Bet jis tvirtino neįžvelgiantis nė vienos jaunojo „Jagiellonia“ talento savybės, dėl kurios jį būtų prasminga perkelti į gynybos grandį.
A. Liubinskas turėjo ir daugiau pastabų inauguracinėje UEFA Tautų lygoje startavusios Lietuvos rinktinės sudėčiai.
„Nesuprantu, kokiu tikslu žaidžiame šioje Tautų lygoje. Eksperimentuojame, ruošiamės ateičiai ar bandome laimėti? Jei ruošiamės, tai kam tada reikia V. Borovskio ar D. Šerno, kuriems jau po 34 metus? O jei norime laimėti, tai gal nereikėtų rinktinėje atlikti šitokių bandymų. Kai žaidėją pastatai ne į jo poziciją, jį sužlugdai. Bet čia aš jau nebesistebiu niekuo, nematau šviesos tunelio gale“, – atsiduso buvęs rinktinės vairininkas.
Pralaimėjimas išvykoje Juodkalnijai toli gražu nešokiruoja – svečiuose lietuviai oficialių rungtynių nelaimi jau ketverius metus. Paskutinį kartą tai pavyko padaryti 2014-aisias 2:0 įveikus San Mariną. Tuomet rinktinei dar vadovavo Igoris Pankratjevas. Nuo to laiko išvykose patirti 7 pralaimėjimai, 3 mačai baigėsi lygiosiomis.
Bet šįsyk apmaudu ir dėl to, jog taktinis eksperimentas sugadino J. Lasicko debiutą. Iki tol vienas jaunimo (iki 21 metų) rinktinės lyderių suaugusiųjų komandoje buvo pasirodęs tik draugiškuose susitikimuose, o 90 minučių be keitimų sužaidė vos kartą – praėjusią vasarą rungtynėse su Iranu.
J. Lasicko situacija savotiškai primena nuo trenerių sprendimų taip pat nukentėjusio Giedriaus Slavicko atvejį.
2002-aisiais pastarasis, irgi būdamas 20-metis, debiutavo rinktinėje pasirodęs po keitimo mače su Farerų salomis. Saugui keliskart suklydus, tuometis ekipos vairininkas Benjaminas Zelkevičius vos po 7 minučių vėl pasodino jį ant suolo.
Sutapimas ar ne, bet po tokio negailestingo manevro perspektyviu laikyto žaidėjo tarptautinė karjera nebesusiklostė.
Vis dėlto A. Liubinskas nemano, kad J. Lasickui gresia panašus scenarijus.
„Aš negalvoju, jog jis yra toks silpnas, kad dabar palūžtų. Justas – inteligentiškas, protingas vaikis. Ne tiek daug futbolininkų yra baigę Vilniaus licėjų. Manau, kad jis ramiai pamąstys, supras, jog buvo įmestas ne ten, kur reikia. Tikiuosi, kad situaciją jis priims ramiai“, – prognozavo futbolo specialistas.
Primename, kad kitas Tautų lygos rungtynes lietuviai žais spalio 11 dieną namuose su Rumunijos komanda.
