„Parlamentinės partijos šiandien pasirašė susitarimą dėl išlaidų gynybai, tačiau juk vis dar turime galiojantį susitarimą nuo 2014 m., kurį pasirašė LSDP. Jis yra aktualus, nepasenęs ir galios iki 2020 m.“, - Seime žurnalistams sakė G. Paluckas.
Socialdemokratas pasiūlė pažiūrėti į estus, kurie, anot politiko, išlaidų gynybai didinti daugiau 2 proc. neketina. Tuo tarpu Lietuvos politikai, užuot kovoję su emigracija ir ją sąlygojančiomis socialinėmis problemomis, nori išlaidauti. „Mes norime, kad mūsų piliečiai turėtų valios priešintis, pasitikėtų savo valstybe ir jos teikiamomis paslaugomis“, - sakė G. Paluckas.
Tuo tarpu Seimo LSDP frakcijos seniūnas Juozas Olekas priminė, kad agresiją prieš kaimynines šalis vykdžiusi Rusija pasinaudodavo būtent socialine įtampa.
„Rusija dažnai pasinaudodavo vidinėmis įtampomis, kurios ateina iš prastos socialinės padėties.
Greta karinių grėsmių yra ir kitos, todėl jei norime būti tikrai atsparūs, kad niekas neperžengtų mūsų sienų, turime pasinaudoti ekonominiu augimu ir dalintis jo vaisiais su gyventojais. Žinoma, svarbu parodyti nusiteikimą skirti 2 proc. gynybai. Tačiau lygiai taip svarbu kreipti dėmesį bazinėms, vidinio atsparumo problemoms“, - G. Palucko nuomonę patvirtino J. Olekas.
J. Olekas atkartojo ir partijos vadovo nuomonę dėl profesionalios kariuomenės, teigdamas, kad Lietuvai reikalinga turėti modernią, greitai reaguojančią kariuomenę ir valingų piliečių. Tuo tarpu LSDP frakcijos seniūno pavaduotoja Rasa Budbergytė piktinosi, kad lėšos gynybai skiriamos nevertinant ateities iššūkių.
„Įdomu, o koks procentas bus skiriamas švietimui, socialinei apsaugai? Tokių skaičių niekas neskaičiuoja, viskas palikta savaiminei eigai. Gynybos susitarimai paremti politikų gerais norais, o ne skaičiavimais“, - sakė R. Budbergytė.
Politikė aiškino, kad kažkam reikės siūti kariams rūbus ir gaminti maistą, tuo tarpu dėl emigracijos tokių žmonių lieka vis mažiau. „Į ką mes atsisuksime grėsmės akivaizdoje? Į išvažiavusius? Ir tokiame fone mes su niekuo nesitarę didiname išlaidas gynybai. O kas mokės pensiją senstančioje visuomenėje“, - svarstė R. Budbergytė.
ELTA primena, kad visos parlamentinės frakcijos, išskyrus LSDP, pirmadienį Vyriausybėje pasirašė susitarimą dėl išlaidų gynybai didinimo. Politinės jėgos įsipareigojo iki 2030 m. krašto apsaugai išleisti ne mažiau 2,5 proc. nuo BVP, o 2022 m. įvertinti valstybės finansines išgales į kariuomenę šaukti visus vaikinus.