Žūklės būdai ir įrankiai
Ungurį galime pagauti ir plūdine meškere, bet patogesnė būtų dugninė. Žūklei ežeruose puikiai tiks karpiniai 3 lbs galios, 3,60 m – 3,90 m meškerykočiai. Upėse pravers sunkios klasės Feeder tipo dugninės meškerės. Jų neturint galima išsiversti ir su paprastomis, didesnės galios teleskopinėmis meškerėmis: panašaus ilgio ir galinčiomis užmesti bent 100 g svarelį. Ritės taip pat parenkamos ne mažesnės nei 5000 dydžio ir geriau su dviguba stabdžių sistema.
Ungurys tikrai nemenkas priešininkas, todėl net šiais, plonų ir tvirtų valų laikais, reikalingas pakankamai storas, 0,30 mm – 0,35 mm skersmens, valas. Pavadėlis – kiek plonesnis ir geriau iš pinto valo. Prie papildomų aksesuarų taip pat reikia paminėti gana erdvų graibštą, prožektorių, meškerių stovą arba kuoliukus, elektroninius kibimo signalizatorius, signalizatorius – „svingerius“ arba lengvus, iš putplasčio pagamintus, kibimo indikatorius.
Sistemėlė ungurių žūklėje taip pat negali būti komplikuota. Vienas slankiojantis svarelis, suktukas, suktukas su segtuku ir pavadėlis su kabliuku – tai viskas, ko jums prireiks. Norint, kad masalas nepasislėptų žolėse ar dumble, galime tarp pagrindinio valo ir svarelio pririšti valo atkarpą su plastikiniu vamzdeliu. Tačiau visa sistemėlės montavimo esmė yra leisti unguriui traukti masalą be pasipriešinimo. Ungurys yra delikatus „ragautojas“ ir, pajutęs bet kokį pasipriešinimą, gali išspjauti jam siūlomą masalą.
Taip pat reikia būtį pasiruošus atsarginių sistemėlių ir pavadėlių. Kartais pagavus ungurį būna neįmanoma išpainioti jo susuktos sistemėlės, o kabliukas su pavadėliu tūno giliai įrytas nasruose. Tada belieka sistemėlę pakeisti nauja, o pavadėlį tiesiog nukirpti.
Masalai ir žūklės taktika
Unguriui suvilioti, geriausiai tiks negyvos aukšlės bei naktiniai sliekai. Vietoj aukšlės galime panaudoti ir kitą nedidelę pailgos formos žuvelę. Visokius egzotiškus, archajiškus masalus geriau palikite sakmėse ir padavimuose, bet kraujo, miltų ar žuvies kaulų pagrindu pagamintos granulės gali atnešti sėkmę. Jas „nugabenti“ į žūklavietę galima šėryklėle, šėrimo raketa arba tiesiog nuplukdyti su valtimi ir išberti.
Užmetus kelias meškeres į skirtingas vietas laukiama kibimo. Ritės stabdys turi būti atleistas, kad žuvis be pasipriešinimo galėtų tempti siūlomą masalą. Jei naudojame karpių žūklėje sutinkamus „svingerius“, reikėtų juos parinkti kuo lengvesnius, o dar geriau – naudoti iš putplasčio pagamintus signalizatorius, Jie pakankamai įtempia valą ir leidžia neapkrauti jo bereikalingu svoriu. Žvejodami upėse gaudome įprastai, taip, kaip ir su Feeder tipo dugninėmis.
Kaip žinia, ungurius geriausia gaudyti naktį. Šiltos liepos – rugpjūčio sutemos puikiai tinka ungurių tykojimui. O jei dar pasimaišo lietus ir trumpa audra su perkūnija – tuo geriau! Pilnatis taip pat nesugadins naktinio pasisėdėjimo, bandant suvilioti šią vandenų gyvatę.
Tik vertėtų atsiminti, jog tiek pasauliniu, tiek Lietuvos mastu Europinis ungurys yra saugoma žuvis. Todėl pagavus ungurį ir pasigrožėjus šia žuvimi vertėtų ją paleisti atgal į gimtąją stichiją. Ir ne bėda, jei kabliukas giliai įrytas, kaip jau minėjau, tiesiog nukirpkite pavadėlį ir žuvis tikrai išgyvens.
