Šio įstatymo projektą parengę Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento specialistai jo aiškinamajame rašte nurodo, kad taip siekiama sumažinti šešėlinės ekonomikos mastus Lietuvoje, gerinti mokesčių administravimą, taip pat nustatyti proporcingas sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus.
Mokesčių administravimas tikrai pagerės, nes, matyt, retas abejotinos kilmės lėšų turintis žmogus atsispirs pagundai jas legalizuoti ir susimokėti mokesčius. Tikriausiai sumažės ir šešėlinės ekonomikos mastai, nes apmokestintos tokios lėšos pasitrauks iš šešėlio ir taps legalios.
Verta pastebėti, kad šio įstatymo projekto autoriai kaip šio įstato tikslą nurodo šešėlinės ekonomikos mažinimą, o ne kovą su šešėline ekonomika. Tikriausiai dėl to, kad tokį veikimą vadinti „kova“ nelabai tikslu, tai vis dėlto panašiau į „susitaikymą“ su šešėline ekonomika. Kita vertus, nelabai svarbu, dėl ko šešėlinė ekonomika mažėja – dėl efektyvios kovos su ja ar dėl jos legalizavimo. Šiuo atveju daug svarbiau, kokią žinutę valstybė siunčia sąžiningai mokesčius mokantiems savo piliečiams ir kokią įtaką tai daro konkurencinei aplinkai.
Labai tikėtina, kad sąžiningai dirbęs ir laiku mokesčius mokėjęs kokio nors Lietuvos pasienio miestelio gyventojas po 2019 m. liepos 1 d. su pavydu žvelgs į savo kaimyną, „prisiminusį“ deklaruoti savo „viso gyvenimo santaupas“ ar „senelių palikimą“. Jau nekalbant apie tuos, kurie „prisimins“ lengvatinio apmokestinimo valstybių bankuose laikomus milijonus, sukauptus niekam nežinomu būdu. Taigi, tūlam mūsų valstybės piliečiui turėtų kilti klausimas, kas šioje valstybėje labiau apsimoka: gyventi sąžiningai ir laiku mokėti mokesčius ar gyventi taip, kaip išmanai, ir laukti, kada valstybė vėl sudarys sąlygas legalizuoti sukauptą kapitalą. Juolab kad pagal šį įstatymo projektą tie, kurie pasinaudos aptariama amnestija, nebus laikomi nepatikimais mokesčių mokėtojais. Tai aktualu, pavyzdžiui, dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose ar siekiant kokių nors pareigų valstybės tarnyboje.
Kyla ir kitas, labiau teisinis klausimas – koks šių Mokesčių administravimo įstatymo pataisų santykis su kitais įstatymais, pavyzdžiui, Baudžiamuoju kodeksu? Kol niekas nepanaikino baudžiamosios atsakomybės už apgaulingą apskaitos tvarkymą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, neteisėtą praturtėjimą, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą ir kt., kaip asmenis, siekiančius pasinaudoti mokestine amnestija, vertins prokurorai ir FNTT pareigūnai? Ar nenutiks taip, kad asmuo VMI pateiks deklaraciją apie, pavyzdžiui, Mergelių Salų banke laikomas lėšas ir nuo jų sumokės pajamų mokestį, o prokurorai pradės ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto praturtėjimo?
Galima numanyti, kad kažkuriuo etapu VMI prieis prie nuomonės, kad aptariama įstatymo nuostata neturėtų būti taikoma nelegaliai gautoms lėšoms. Tokiu atveju VMI užsikrautų Sizifo darbą – tektų patikrinti visų deklaruojamų lėšų teisėtumą. Be to, tokiu atveju skelbiamos amnestijos patrauklumas gerokai sumažėtų, nes vis dėlto tikėtina, kad teisėtai uždirbę lėšas jas ir deklaravo laiku, o tie, kurie turi dėl to abejonių, vargu eis į VMI jomis dalytis.
Tenka pripažinti, kad norint, jog ši mokestinė amnestija pasiektų jos autorių suplanuotus tikslus, dar teks gerokai pasukti galvas dėl jos realizavimo formų ir būdų. Kitaip tai liks tik dar viena gera, bet, deja, nerealizuota idėja.
Įstatymo nuostatos. MAĮ 11 str.
11 straipsnis. Atleidimas nuo delspinigių už nesumokėtus mokesčius
1. Mokesčių mokėtojams, laiku nedeklaravusiems ir nesumokėjusiems Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnyje nurodytų mokesčių už mokestinį laikotarpį, pasibaigusį ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d., nuo nesumokėtų mokesčių sumų delspinigiai neskaičiuojami, jei jie Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis pateikia Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnyje nurodyto mokesčių apskaičiavimo ar perskaičiavimo laikotarpio (termino) atitinkamo mokesčio deklaraciją ir per 20 dienų nuo jos pateikimo sumoka mokestį.
2. Mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo prašymu atideda šio straipsnio 1 dalyje nurodytos mokesčių sumos sumokėjimą iki dvejų metų, pasiūlydamas periodinių mokėjimų grafiką. Per dvejus metus nesumokėjus visos mokesčių sumos, nuo likusios nesumokėtos mokesčių dalies apskaičiuojami delspinigiai už visą laikotarpį, skaičiuojant nuo kitos dienos, kai mokestis pagal atitinkamą laikotarpį turėjo būti sumokėtas, iki 180-os dienos po šio straipsnio 1 dalyje numatyto 20 dienų termino pabaigos dienos.
3. Mokesčių mokėtojai, deklaravę, tačiau nesumokėję Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnyje nurodytų mokesčių ir turintys nuo šių mokesčių už mokestinį laikotarpį, pasibaigusį ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d., apskaičiuotą delspinigių nepriemoką, atleidžiami nuo visos arba likusios dalies apskaičiuotų, tačiau nesumokėtų arba neišieškotų delspinigių sumos. Šios atleidimo nuo delspinigių nuostatos netaikomos šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais.
4. Šio straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatos taikomos iki 2019 m. liepos 1 d. pateiktoms mokesčių deklaracijoms ir prašymams.
5. Mokesčių mokėtojams, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pateikusiems deklaracijas, tačiau nesumokėjusiems mokesčių arba nepateikusiems prašymo atidėti mokestį per 20 dienų, delspinigiai skaičiuojami bendra Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
