Pasak BA prezidiumo nario, parlamentaro Valentino Mazuronio, galimybę paremti Baltijos šalių pasipriešinimą Rusijos ir Vokietijos dujotiekio projektui ŠT prezidiumas pažadėjo apsvarstyti artimiausiame posėdyje.
"Jie (ŠT prezidiumas - BNS) gana geranoriškai priėmė tokią iniciatyvą, ir prezidiumas pažadėjo tą klausimą spręsti artimiausiame posėdyje", - Seime trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje, kurioje buvo pristatomi vizito Islandijoje rezulatai, sakė V.Mazuronis.
Praėjusią savaitę Reikjavike Baltijos šalys priėmė sprendimą drauge priešintis Rusijos ir Vokietijos ketinimams Baltijos jūros dugnu tiesti dujotiekį - BA prezidiumas nutarė Asamblėjai siūlyti priimti protesto rezoliuciją.
"Lietuvos delegacija parodė iniciatyvą, yra paruoštas rezoliucijos projektas, politinis pareiškimas, kad dujotiekio tiesimas Baltijos jūros dugnu yra ne dviejų, o daugelio valstybių klausimas, būtent tų, kurios yra regione", - praėjusią savaitę Reikjavike po prezidiumo posėdžio BNS sakė Seimo delegacijos BA vadovas Valerijus Simulikas.
Rugsėjo pradžioje Rusijos ir Vokietijos vadovai pasirašė susitarimą dėl dujotiekio, kuriuo į Vakarų Europą ketinama transportuoti Rusijos dujas, tiesimo Baltijos jūros dugnu.
Baltijos šalys ir Lenkija siekė, jog dujotiekis būtų tiesiamas jų teritorija - tokiu atveju jos būtų garantuotos, jog Rusija nepanaudos prieš jas energetinės blokados ar nesiims manipuliuoti kainomis.
Rezoliucijos projekte siūloma kreiptis į ekspertus, kad šie įvertintų galimą grėsmę, kuri kiltų, jei tiesiant dujotiekį būtų paliesti pusę amžiaus Baltijos jūros dugne gulintys cheminiai ginklai.
Nors nežinoma, kokia kryptimi rusai ir vokiečiai planuoja tiesti dujotiekį per Baltijos jūrą, ekspertai mano, kad jiems iškyla reali grėsmė "užlipti" ant čia palaidoto cheminio ginklo, kurio kapinynai išmėtyti po visą Baltijos jūrą.
Įvairių šalių mokslininkai iki šiol nesutarė, ar 60 metų po vandeniu išbuvę ginklai su cheminiu užtaisu vis dar pavojingi, tačiau mano, kad ekologinės nelaimės grėsmė tebėra didelė.
Lietuvos inicijuotą rezoliuciją BA ketina priimti lapkričio pabaigoje vyksiančioje Asamblėjos sesijoje.
Baltijos Asamblėjos prezidiumo nariai praėjusią savaitę svečių teisėmis dalyvavo 57-ojoje Šiaurės Tarybos sesijoje.
1952 metais įkurta ŠT yra Šiaurės šalių tarpparlamentinio bendradarbiavimo forumas, kurį sudaro 87 parlamentarai iš Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Danijos ir Islandijos bei autonominių regionų - Alandų, Grenlandijos ir Farerų salų.
ŠT su Baltijos Asamblėja bendradarbiauja nuo 1996-ųjų.
1991 metais įkurta BA vienija Lietuvos, Estijos ir Latvijos parlamentus.