Teko tampytis patiems
„Buvo taip – su šeima internetu nusipirkome iš „Elektromarkt“ elektrinę viryklę. Ją atvežė mums į namus Panevėžyje, tačiau senos neėmė, tokių paslaugų kurjeris neteikia. Mes patys išvežti senos dujinės viryklės neturėjome galimybės, mums reikėjo, kad kas nors iš namų paimtų.
Skambinau tada į „Senukus“, jie sakė, kad taip pat neteikia tokios paslaugos, jei ne iš jų perkama nauja prekė. Tuomet kreipėmės į „Gilę“, kuri Panevėžyje yra atsakinga už dujų ir elektros, man regis, pajungimą, tvarkymą. Jie naują viryklę pajungė, seną atjungė, tačiau irgi neišvežė – tai irgi ne jų darbas.
Pagaliau pavyko surasti žmogų Panevėžyje, kuris, nežinau, ar legaliai, surenka seną buitinę techniką iš namų ir ją priduoda supirkėjams. Galiu pasakyti, kad sistema labai nepatogi, nes prekybininkai skelbiasi, kad surenka naudotą buitinę techniką, tačiau, kai reikia padaryti, atsiranda visokių niuansų ir tau vis tiek reikia pačiam tampytis. Nusvyra rankos, atrodo, kad kitą kartą lengviau tiesiog prie konteinerių palikti, ten bent užtikrintai paims atliekų surinkėjai“, – savo patirtį DELFI nupasakojo panevėžietė Justina.
Reiktų vadovautis įstatymo raide, bet praktika kitokia
DELFI pasidomėjo, kur reiktų dėti tokią buitinę techniką kaip paprasta dujinė viryklė, tačiau pasirodo, kad dujinė viryklė, net jei turi elektroninį laikrodį, rodantį valandas, nėra laikoma elektrine įranga – ji tampa buitine atlieka.
„Dujinėms viryklėms nėra taikoma elektronikos direktyva (Europos Sąjungos Elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo direktyva, kuri yra perkelta į LR atliekų tvarkymo įstatymą – DELFI). Dujinė viryklė yra tokia atlieka kaip ir kokia plyta – ją priduoti reiktų atliekų tvarkytojams“, – teigia Aplinkos apsaugos instituto direktorius Alfredas Skinulis.
Pašnekovas tikina, kad remiantis direktyva ir atliekų tvarkymo įstatymu, jei dujinė viryklė nėra elektronikos prietaisas – naudoja tik dujas, platintojas jos priimti negali: „Jeigu teisiškai aš nesu atliekų tvarkytojas, priimti tokios atliekos aš neturiu teisės. Išimtys, kuomet platintojas gali surinkti atliekas yra taikomos tik elektroninei įrangai, baterijoms ir akumuliatoriams bei padangoms. Tokias atliekas platintojai privalo priimti.
Jei paprastą dujinę viryklę platintojas priima – jis nusižengia, nes tokios teisės neturi. Bet yra teisinė raidė ir yra žmogiškasis faktorius, nemanau, kad tai yra blogai. Jei tokias atliekas platintojas surinkęs atiduoda atliekų tvarkytojams, tai juk aplinkai niekaip nepakenkia. Tačiau teisiškai to daryti negalima.“
A. Skinulis nurodo, kad platintojas, neturintis teisės rinkti atliekų, gali sulaukti ir baudos.
Toks nurodymas – staigmena
Buitinės technikos ir elektronikos prekybos tinklo „Topo centras“ atstovas Žilvinas Kulvinskis patikino, kad parduotuvės surenka visą seną buitinę techniką bei elektros ir elektronikos įrangą. Paprastą dujinę viryklę, kuri, anot A. Skinulio, nėra elektronikos atlieka, „Topo centras“ taip pat priimtų. „Taip, priimtume. Tokių viryklių nebūna pas mus daug, bet jas surenkame ir atiduodame perdirbėjams“, – iš pradžių kalbėjo Ž. Kulvinskis.
„Topo centro“ atstovas žinią, jog paprasta dujinė viryklė nėra elektronikos atlieka ir yra laikoma buitine atlieka, kuria gali pasirūpinti tik atliekų tvarkytojas, o ne platintojas, priėmė kaip staigmeną: „Esame kaip surinkimo taškai ir viską, ką surenkame atiduodame savo partneriams. <...> Būtų keista, jei mes seno daikto (dujinės viryklės – DELFI) nepaimtume, dar keisčiau, jei už tai gautume baudą. Stengiamės žiūrėti į situaciją žmoniškai.“
Tačiau pasitikslinęs su atsakingais asmenimis, Ž. Kulvinskas patikino, kad atrasti duomenų apie į parduotuvę priduotas senas dujines virykles jam nepavyko. Bet, jei su tokia virykle ir atvyktų gyventojas į parduotuvę, pašnekovas patikino, kad tuomet „Topo centras“ atstovai jį nukreiptų į atsakingas įmones.
Tačiau pirkusiems internetu, pasak Gintaro, ši taisyklė negalioja: „Žinoma, senoji dujinė viryklė turi būti atjungta, mes patys dujinių neatjunginėjame. Jei žmogus įsigijo viryklę internete, kurjeriui taip pat nepriklauso senosios išvežti. <...> Šiaip labai daug atveža, labai daug senos elektronikos ir patys paimame – skalbyklės, šaldytuvai dominuoja.“
Tikina, kad draudimo nėra
Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorės Agnė Bagočiutės paprašius patikslinti, ar turi teisę buitinės technikos ir elektronikos platintojai, surinkti paprastas dujines virykles, kurias gali rinkti tik atliekų tvarkytojai, ji kalbėjo: „Draudimo jokio nėra nustatyta. <...> Paprastai dujinei, nekombinuotai viryklei – buitinei atliekai, nėra nustatytas gamintojo atsakomybės principas, šiuo atveju, bet kažkokio pažeidimo, kad platintojai priima ir pristato tokias atliekas (atliekų tvarkytojams – DELFI) – kaip ir nėra.“
Perklausus pašnekovės, ar tikrai platintojai nepažeidžia jokių nustatytų taisyklių surinkdami atliekas, kurias būtų galima pristatyti tik atliekų tvarkytojams, A. Bagočiutė patikino, kad, jeigu platintojas seną dujinę viryklę surinkęs perduoda atliekų tvarkytojui – niekam nenusižengia: „Tokio draudimo lyg ir nėra.“
A. Bagočiutė sakė, kad turi savo atsakymą patikslinti ir suteikti daugiau informacijos. Atsiųstame, patikslintame pašnekovės atsakyme nurodyta, kad dujines virykles, kurios visiškai neturėjusios elektroninių elementų, gali priimti tik atliekų tvarkytojai – kaip buvo nurodęs ir A. Skinulis – ir tik įregistruoti į registrą.
„Atliekas surenkančios, vežančios ir apdorojančios įmonės, prekiautojai atliekomis ir tarpininkai, įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus, šią veiklą gali vykdyti tik įregistruoti į Atliekų tvarkytojų valstybės registrą“, – rašo pašnekovė.
Kokių baudų ar įspėjimų gali sulaukti platintojai, surinkinėdami dujines virykles, kurias turėtų surinkti tik registruoti atliekų tvarkytojai, A, Bagočiutė nenurodė.
Pasakė, kur padėti
Jei viryklė elektrinė, ją galite atiduoti jau minėtose platinimo vietose, gamintojų-importuotojų įsteigtose specialiose priėmimo vietose, kurios skelbiamos atliekos.lt tinklalapyje. Beje, A. Skinulis tikina, kad, jei senas elektronikos atliekas atnešite į atliekos.lt tinklalapyje nurodytas surinkimo vietas, dar galite gauti ir šiek tiek pinigų: „Stambią elektroniką jie supirkinėja“.
Neturintiems galimybės patiems senas buitinės technikos atliekas atvežti į nurodytas vietas, anot A. Skinulio, galima pasinaudoti „EMP atliekų TAKSI“. Tiesa, jis veikia tik Vilniuje ir Kaune. Užsiregistravus, seni elektroninės įrangos prietaisai bei sena buitinė technika bus išvežama iš jūsų namų nemokamai.
Jei gyvenate kituose miestuose ar kaimuose, pašnekovas tikina, kad galima kreiptis elektroniniu paštu atliekos@gia.lt ir jūsų buitinės technikos ar elektronikos atliekos gali būti surinktos, tačiau gali tekti palaukti. Pavyzdžiui, anot A. Skinulio, Panevėžyje gyvenantiems žmonėms šios paslaugos gali tekti palaukti nuo kelių dienų iki poros savaičių. „Juk tai ta pati ekonomika – važiuoti paimti vieną šaldytuvą 100 kilometrų – tuomet tas senas šaldytuvas tampa „aukso vertės“, o importuotojai tiek pinigų (atliekų tvarkymui – DELFI) negali skirti.“
A. Skinulis taip pat pasakoja, kad kasmet vasarą yra vykdomas projektas „Mes rūšiuojam“, kurio metu į kiekvieną užsiregistravusią bendruomenę visoje Lietuvoje atvyksta dideles elektronines ir buitines atliekas surenkantis transportas: „Tačiau būtina užsiregistruoti, geriau, kad tai darytų bendruomenės, savivaldybės, o ne pavieniai žmonės“.
Pašnekovas patikino, kad kreipdamiesi į nežinoma ar legalius atliekų surinkėjus, žmonės nepagalvoja apie poveikį aplinkai, nes atidavus tokią atlieką, jos perdirbimas nėra užtikrinamas: „Nelegalūs surinkėjai paėmę kad ir tą pačią dujinę viryklę, nulupa metalą, o plastikus ir gumas numeta bet kur.“
