Anot bendruomenės pareiškimo, 1941-ųjų birželį „Lietuva iškovojo trumpalaikę ir labai sąlyginę laisvę iš esmės mainais tapdama nacių sąjungininke“.
Lietuvos žydų bendruomenės vertinimu, sukilimą prieš sovietų valdžią organizavęs Lietuvos aktyvistų frontas tapo antisemitinės politikos Lietuvoje įrankiu, o Laikinoji vyriausybė nė karto nepaskelbė jokio akto, smerkiančio žydų žudynes.
„LŽB negali likti abejinga, kai sostinės širdyje prieš kelias dienas organizuota šventė tuomet, kai valstybėje turėjo būti keliamos gedulo vėliavos atmenant pirmąsias Holokausto Lietuvoje aukas“, – rašoma pareiškime.
Lietuvoje 1941-ųjų birželio sukilimas vertinamas dėl pastangų atkurti sovietų okupacijos sunaikintą Lietuvos valstybingumą, tačiau kritikai sako, kad sukilėlių ir Laikinosios vyriausybės politika nebuvo palanki žydų atžvilgiu.
Vilniaus savivaldybės interneto svetainėje paskelbtame kvietime teigiama, kad 1941-ųjų sukilimas prieš sovietus parodė lietuvių ryžtą kovoti prieš bolševikinę okupaciją.
„1941 metų birželį, keršydami už nužudytus bei į Sibirą ar šiaurinius Sovietų Sąjungos regionus ištremtus savo artimuosius, mūsų tautos sūnūs ir dukros, pasikliaudami tik savo narsa ir jėgomis, sugebėjo išvyti nekenčiamą okupantą ir nors trumpam (1941.06.22-28), atstatyti Lietuvos valstybingumą bei dėl savų politikų ir aukščiausių kariuomenės vadų kaltės prarastą nepriklausomybę“, – rašoma Vilniaus valdžios kvietime.