Apklausa taip pat atskleidė, kad ES finansuojamų projektų vykdytojai bendruomenes vangiai įtraukia į aptarimus ir nesistengia ieškodami gyventojų palaikymo: 25 proc. respondentų teigė, kad visiškai nėra informuoti apie jų regione vykdomus ES projektus, o 21 proc. pažymėjo, jog nieko nėra girdėję ir apie viešus šių projektų svarstymus.
„Šiandien žmonės daug aktyvesni ir drąsesni reikšdami savo nuomonę, tad nori vis labiau prisidėti prie bendrųjų sprendimų priėmimo. Susiformavusi piliečių dauguma kuria sprendimus, kurie turėtų būti apsvarstyti su projektų rengėjais, kad būsimi rezultatai neštų maksimalią naudą visiems bendruomenių nariams“, - pažymi viešojo administravimo specialistas, Klaipėdos universiteto (KU) docentas Jaroslavas Dvorak.
Tyrimo duomenimis, skirtingose savivaldybėse gyventojų įsitraukimas į ES finansuojamus projektus yra nevienodas. Alytaus, Mažeikių, Šalčininkų, Šakių, Plungės rajonų bei Alytaus miestų savivaldybėse ES projektų rengėjai į vykdomų projektų aptarimus yra įtraukę nuo 19 iki 24 proc. vietos gyventojų - kone dvigubai daugiau už bendrą šalies vidurkį. Elektrėnuose net 36 proc. apklaustų respondentų teigė dalyvavę tokiuose aptarimuose.
Mažiausiai ES investicinių projektų svarstymuose dalyvavusių gyventojų yra Raseinių, Rietavo, Kėdainių, Telšių ir Vilniaus rajono savivaldybėse. Tuo tarpu tyrimo duomenys rodo, kad šiose savivaldybėse į ES projektų aptarimus įsitrauktų nuo 46 iki 65 proc. vietos gyventojų.
Finansų ministerijos Investicijų departamento direktorius Ramūnas Dilba pažymi, kad didesnės gyventojų dalies įtraukimas visuose ES finansuojamų projektų vykdymo etapuose padidina projekto sėkmę.
„Apklausa aiškiai atskleidė, kad žmonės nori žinoti, diskutuoti, reikšti savo nuomonę apie planuojamus ir vykdomus ES investicinius projektus. Be to, glaudus projektų vykdytojų bei piliečių bendradarbiavimas skatina ne tik pasitikėjimą, skaidrumą ar aktyvesnį sprendimų priėmimą, bet ir išryškėjus skirtingiems požiūriams, gimsta naujų idėjų projektų įgyvendinimui“, - teigia R. Dilba.
Apklausos rezultatai rodo, kad aktyviausiai į ES projektų svarstymus įsitrauktų bei viešuosiuose aptarimuose dalyvautų 26 - 55 m. miestų, miestelių ar kaimo vietovių gyventojai, turintys aukštąjį bei vidurinį išsilavinimą.
Ne ką mažiau aktyviais visuomenės piliečiais savo bendruomenėje norėtų būti moksleiviai, studentai bei senjorai.
