Kaip pasaulis atsidūrė prie prekybos karo slenksčio?
Pagrindinė 2016 metų tuomet dar būsimojo JAV prezidento Donaldo Trumpo rinkimų kampanijos tema skambėjo maždaug taip: amerikiečiai darbo netenka dėl nesąžiningos pasaulinės prekybos. Dauguma komentatorių manė, kad D. Trumpas, grasindamas įvesti didelius tarifus prekėms iš Kinijos ir žadėdamas ištraukti JAV ir prekybos susitarimų, paprasčiausiai blefuoja.
Ir tada paaiškėjo, kad Jungtinių Valstijų prezidentas (koks netikėtumas) visgi savo pažadus tęsi. Pirmiausia, Jungtinės Valstijos pasitraukė iš Ramiojo vandenyno partnerystės (TPP) – prekybos susitarimo, kurį pasirašė ankstesnis prezidentas Barackas Obama. Tada D. Trumpas ėmėsi tirti tariamą Kinijos vykdytą Amerikos intelektualinės nuosavybės teisių vagystę. Kovą jis pareiškė, kad Jungtinės Valstijos pritaikys didelius tarifus į šalį įvežamam plienui ir aliuminiui. Kalbama, kad tai dar ne visos priemonės, kurių bus imtasi prieš Kiniją.
Koks tikrasis šio susitarimo svoris?
Tikrai didelis. Šiuo metu pasaulis yra situacijoje, kuri dar niekada nuo pat XX amžiaus 4-ojo dešimtmečio nebuvo tokia artima plataus masto prekybos karui. Nuo tada, kai prieš dešimt metų vyko pasaulinė finansų krizė, pritaikyta ir vis dar taikoma nemažai protekcionistinių priemonių, tačiau jos daugiausia nedidelio masto ir riboto veikimo. Dabartinė įtampa praktiškai neturi precedento: ji tiesiogiai susijusi su trimis didžiausiomis pasaulio ekonomikomis – Jungtinėmis Valstijomis, Kinija ir Europos Sąjunga. Kitaip tariant, nesklandumai pernelyg rimti, kad būtų galima apsimesti jų nematant.
Gana populiarus įsitikinimas, kad D. Trumpas tarifais naudojasi kaip priemone su Kinija ir Europos Sąjunga susiderėti dėl palankesnių prekybos sąlygų ir paspausti Kanadą ir Meksiką reformuoti Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos susitarimą (NAFTA). Žinoma, niekas to tiksliai nežino, baiminamasi, kad Jungtinių Valstijų veiksmai smarkiai pakenks pasitikėjimui versle (lėtėjančio ekonomikos augimo kontekste tai tikrai nelabai gera žinia).
Yra vilties, kad skaudžių pasekmių visgi pavyks išvengti. Kaip teigia Nyderlandų banko ING ekspertai, plieno ir aliuminio eksportas į Jungtines Valstijas sudaro apie 0,3 proc. viso Europos Sąjungos eksporto ir vos 0,05 proc. bloko BVP.
Jeigu situacija prastės ir toliau, pasekmės gali būti labai skaudžios. Jei Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga imsis didinti įvairius tarifus, įskaitant ir taikomus automobiliams, to pasekmės iš Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos ekonomikos augimo atims atitinkamai 0,4 ir 0,3 proc.
Jungtinių Valstijų prekybos su Europos Sąjunga deficitas siekia apie 38 milijardus dolerių, iš JAV į Europą eksportuojama apie 78 mlrd. dolerių vertės prekių, o atgalinis ryšys siekia per 116 mlrd. dolerių. Jeigu tarifai išaugs 10 proc. virš siūlomų, OECD skaičiavimais, pasaulinė prekyba susitrauks 6 proc.
Kas vyksta šiuo metu?
Europos Sąjunga teigia, kad jos atsakas bus tarifų didinimas prekėms iš Amerikos, be to, žadama Jungtinėms Valstijoms kelti bylą Pasaulio prekybos organizacijoje, prižiūrinčioje tokius prekybos klausimus. Jei D. Trumpas į Europos atsakomąsias priemones reaguos naujomis baudžiamosiomis iniciatyvomis, konfliktas labai greitai gali tapti nekontroliuojamas.
Ko tikėtis vartotojams?
Taip jau surėdytas pasaulis, kad dažniausiai prekybos karų pralaimėtojais tampa ne kas kitas, o vartotojai. Kaip reikiant įsibėgėjusi globalizacija reiškia, jog visur prekiaujama prekėmis iš viso pasaulio, taigi didesni importo tarifai galiausiai paprasčiausiai viską pabrangins, ir ne bet kam, o tam paprastam pirkėjui. Gamintojai bus priversti branginti savo produkciją, bandydami spręsti brangstančių žaliavų klausimą.
JAV plieno pramonės apsauga gali padėti bent trumpam išsaugoti darbo vietas, tačiau pačios Jungtinės Valstijos negali savarankiškai pigiai gamintis plieno, kaip kad jų konkurentai iš užsienio, tad taip pat neišvengiamas kainų augimas.
Štai motociklų gamintojas „Harley-Davidson“ perspėja, kad išaugę tarifai kaip reikiant padidins visų jo gaminių kainas, nepriklausomai nuo to, iš kur jis vešis plieną, ir pridūrė, kad Europos Sąjungos reakcija turės „didelę įtaką mūsų pardavimams, mūsų pardavėjams, tiekėjams ir, žinoma, mūsų klientams“.
Nekalbant apie motociklus, Europos Sąjunga žada papildomai apmokestinti apelsinų sultis, viskį ir „Levi‘s“ džinsus, ką neabejotinai pajus pirkėjai visoje Europoje.
Norėdamas dar labiau apsunkinti situaciją, D. Trumpas gali padidinti tarifus ir Europos automobilių pramonei. Skaudžiausiai nukentėtų, žinoma, Vokietija. 2017 metais iš Europos Sąjungos į Jungtines Valstijas įvežta automobilių už 32 mlrd. dolerių (tai net penkis kartus daugiau nei plieno ir aliuminio eksportas kartu sudėjus).
