Ataskaitoje ekspertai mini daugiau kaip 8 290 „egzekucijų be teismo“ atvejus nuo 2015 metų. Dokumente kaip šių represijų sumanytojai nurodomi 11 vyrų, įskaitant prezidentą Nicolas Maduro ir viceprezidentą Tarecką El Aissami.
„N. Maduro galėtų atsidurti kalėjime“, – sakė vienas dokumento autorių, teisininkas Santiago Cantonas iš Argentinos.
Be kitų dalykų, ekspertai rekomenduoja pradėti tyrimą dėl galimų nusikaltimų žmoniškumui ir pateikti jų ataskaitą Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui.
Komisija mano, kad yra pakankamas pagrindas minimus aktus prieš Venesuelos civilius gyventojus, prasidėjusius nė vėliau kaip 2014 metų vasario 12 dieną, laikyti prilygstančiais nusikaltimams žmoniškumui, sakoma 400 puslapių ataskaitoje.
Joje taip pat paminimas 131 žmogus, nuo 2014 metų žuvęs per protestus prieš N. Maduro.
„Naudota taktika liudija aiškų ketinimo žudyti modelį, kurį parodo mirtino smūgio vieta (gyvybinės kūno dalys, ypač šūviai į galvą ir kaklą), modifikuotos ir kovinės amunicijos naudojimas, mažas atstumas, iš kurio buvo įvykdyti šie aktai“, – pažymima ataskaitoje.
Be to, sakoma joje, po 2013 metų prezidento rinkimų, kai buvo išrinktas ir Hugo Chavezą pakeitė N.Maduro, daugiau kaip 12 tūkst. venesueliečių buvo savavališkai sulaikyti.
Per tą patį laikotarpį daugiau kaip 1,3 tūkst. žmonių buvo laikomi kaip politiniai kaliniai.
Įgaliojimus komisijai suteikė OAS vadovas Luisas Almagro iš Urugvajaus. L. Almagro atvirai kritikuoja N. Maduro ir vadina Venesuelą diktatūra.
Gegužės 20 dieną N. Maduro užsitikrino antrą šešerių metų kadenciją prezidento poste, oficialiais duomenimis, surinkęs 68 proc. balsų.
Šiuos rinkimus boikotavo pagrindinės opozicinės šalies partijos ir pasmerkė didelė dalis tarptautinės bendrijos, įskaitant Jungtines Valstijas, pareiškusias, jog šis balsavimas buvo „apgaulė“.