2012–2016 m. Seimo kadencijoje buvo kone 50 parlamentarų, kurie turėjo viešąsias įstaigas. Teisės specialistai sako, kad iš pirmo žvilgsnio, tai nieko blogo. Tačiau Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadose apie verslo įtaką politikams tokios grėsmės greičiausiai bus įvardytos.
„Akivaizdu, kai tu esi Seimo narys, atlieki pareigas, tada atsiranda tokia lojalumo dilema, nes gaunant tuos resursus ar lėšas į tas organizacijas, atsiranda tam tikrų skaidrumo klausimų, ar taip darydamas tu nedarysi vieno ar kito veiksmo, naudingo vienai ar kitai grupei. Tai gali būti problema“, – sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Laurynas Kasčiūnas.
Buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovas Vitalijus Gailius viešųjų įstaigų grėsmes politikams įžvelgė tik patekęs į Seimą, praėjusioje kadencijoje. Jis pasiūlė, kad Liberalų sąjūdyje nebeliktų politikų, turinčių sąsajų su fondais ar viešosiomis įstaigomis.
„Po 2011 m. priimtų įstatymo pataisų, kai verslui buvo uždrausta finansuoti politines partijas, tai buvo savotiškas apėjimo mechanizmas“, – kalbėjo Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas V. Gailius.
Paklaustas, ar tai reiškia, kad galėjo būt finansuojama partija per kažkokią viešą įstaigą, Seimo narys teigė, kad reikalingas atskiras vertinimas, ar nebuvo taip, kad tie juridiniai asmenys, kurie remdavo politines partijas, pradėjo remti viešąsias įstaigas ir fondus, kurie iš esmės ir įsisavindavo tą paramą.
Tai, kad savo vardo fondas gali sukelti įvairių vertinimų, dar prieš tapdamas premjeru, suprato Algirdas Butkevičius. Jis 2012 m. savo vardo fondo veiklą sustabdė.
„Kada pasigirdo, kad gali būti tam tikrų blogų vertinimų, tai aš manau, kad Seimo nariai tos veiklos tikrai atsisakė. Aš pamačiau, kai viešojoje erdvėje prasidėjo diskusijos, ir netgi tos diskusijos virsta vos ne kaltinimais“, – pasakojo Seimo Socialdemokratų darbo frakcijos seniūno pavaduotojas A. Butkevičius.
Ant verslo pinigų, kuriais buvo finansuojamas fondas, „paslydo“ Seimo narys Gintaras Steponavičius. Į jo fondą „MG Baltic“ pervedė pinigų, kuriais galėjo būti finansuojami Liberalų sąjūdžio renginiai. Seimo nariui pateikti įtarimai piktnaudžiavimu. Pats G. Steponavičius neigia, kad per viešąją įstaigą finansavo Liberalų sąjūdį. Jis nemato nieko blogo, kad Seimo nariai turi savo fondus, nors ir įspėja apie įvairias grėsmes.
„Reikia vengti interesų konflikto. Yra pasaulinė praktika – politikai turi netgi savo vardu siejamų fondų ir organizacijų, ir Lietuvoje prezidento žmona turi savo vardo fondą, kuris prasmingas idėjas įgyvendina, kaip ir su mano vardu siejama organizacija darė dalykus, kurie irgi turi savo vertę“, – sakė G. Steponavičius.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas išvadas apie verslo įtakas politiniams procesams skelbs trečiadienį. Teigiama, kad gali buti paminėtos 5–6 verslo grupės, dariusios įtaką politikams ar jų sprendimams.